Savikontrolė

Tapk savimi pasitikintis, lankstus ir prisitaikantis

Pasitikėjimas – tai tikėjimas savimi ir įsitikinimas, kad gebama sėkmingai įveikti gyvenimo iššūkius. Pasitikintis savimi asmuo žino, ką sugeba ir ko nesugeba, ir dėl to jaučiasi visiškai saugus.

„Žmogaus lankstumas – tai sugebėjimas susidoroti su nemaloniais įvykiais, sudėtingomis situacijomis ar nelaimėmis ir kaskart atsitiesti, grįžtant į beveik tą patį emocinės gerovės lygį. Taip pat tai yra gebėjimas prisitaikyti prie sudėtingų aplinkybių ir vis tiek gerai jaustis“ (McGrath & Noble, 2011).

Gebėjimas prisitaikyti reiškia, kad žmogus geba suprasti karjeros ar asmeninio gyvenimo pokyčius ir kuo greičiau prie jų prisitaikyti.

Kaip ugdyti pasitikėjimą, lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti


Pasitikėjimas

Pasitikėjimas yra įgytas bruožas, todėl jį galima stiprinti, naudojantis keliais toliau aprašomais būdais (Label, 2020):

  1. Pakeiskite neigiamas mintis apie save teigiamomis. Nustokite kreipti dėmesį į tai, ko negalite padaryti ir pradėkite skirti dėmesį tam, ką galite padaryti gerai. Tam gali vertėti susidaryti sąrašą;
  2. Rūpinkitės savimi. Tinkamai maitinkitės ir būkite fiziškai aktyvus, nes judėjimas didina endorfinų kiekį ir teigiamai veikia nuotaiką;
  3. Atsipalaiduokite. Venkite didelio streso, nes jis kelia daugiau neigiamų minčių ir todėl mažina savigarbą;
  4. Kelkite mažus tikslus. Užsirašykite, ką norėtumėte nuveikti per dieną ir atkakliai siekite užsibrėžtų tikslų;
  5. Padėkite kitiems. Rūpinimasis kitais leidžia pasijusti stipriais ir naudingais;
  6. Pakeiskite požiūrį. Nustokite galvoti „nedarysiu, nesvarbu“ ir pradėkite galvoti, kad „aš turiu tai išbandyti“;
  7. Bendraukite su žmonėmis, kurie jums leidžia gerai jaustis, ir atsiribokite nuo tų, su kuriais blogai jaučiatės;
  8. Priimkite save. Kiekvienas turi savo trūkumų ir silpnybių, ir tai visiškai normalu. Žinant savo trūkumus, galima skirti daugiau dėmesio jiems pašalinti.


Lankstumas

Nesvarbu, kiek lankstūs bebūtumėte, verta susipažinti su toliau pateikiamais patarimais ir juos išbandyti:

  1. Raskite tikslą. Susitelkite į tai, kas jus domina, ir skirkite tam daugiau laiko;
  2. Pripažinkite savo gebėjimus ir pasiekimus. Priminkite sau, ką sugebate ir išdrįskite stoti akistaton su gyvenimo sunkumais ar pokyčiais;
  1. Apsupkite save palaikančiais, pozityviais ir patikimais žmonėmis;
  2. Priimkite pokyčius. Laikykite juos ne grėsme, o galimybe išmokti naujų dalykų ir įgyti patirties;
  3. Būkite pozityvus. Kartais tokiam likti sunku, tačiau optimistinis požiūris padeda ugdyti atsparumą ir atkaklumą;
  4. Rūpinkitės savimi. Nemeskite veiklos, kuri leidžia gerai jaustis ir atsipalaiduoti;
  5. Praktikuokite problemų sprendimo įgūdžius. Jie būtini, kai reikia susidoroti su nauja realybe ir pokyčiais;
  6. Pradėkite nuo mažų tikslų – jų siekimas skatins judėti į priekį ir siekti daugiau;
  7. Imkitės veiksmų. Neatidėliokite užduočių geresniam laikui. Imkitės jų iškart – taip jas užbaigsite anksčiau ir lengviau;
  8. Nuolat tobulinkite savo įgūdžius. Kad ir koks geras būtum, visada gali dar labiau patobulėti.

 

Gebėjimas prisitaikyti

Gebėjimas prisitaikymas – taip pat įgūdis, kurį galima ugdytis ir tobulinti. Štai keletas patarimų, kaip tapti geriau prisitaikančia asmenybe:

  1. Keiskite mąstymo būdą. Nustokite galvoti „aš visada taip darau“. Sugalvokite naujų ir novatoriškų idėjų – jos gali veikti dar geriau;
  2. Rizikuokite. Tai nereiškia rizikuoti, nepaisant padarinių – tai reiškia įvertinti, ar proga verta rizikos, ir įtikinti save rizikuoti. Juk sėkmė retai aplanko tūnant komforto zonoje;
  3. Būkite atviri idėjoms ir skatinkite tai daryti kitus. Atvirumas naujienoms pritraukia panašiai mąstančių žmonių.
  4. Niekada nenustokite mokytis. Pasak prestižinio verslo žurnalo „Forbes“, smalsūs, čia ir dabar gyvenantys žmonės yra linkę labiau prisitaikyti. Žinios neturi ribų, o suteikia įrankių, kurių reikia norint sklandžiai prisitaikyti prie gyvenimo permainų.


Kodėl svarbu ugdyti pasitikėjimą, lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti

Visi minėti įgūdžiai nėra įgimti – jų įgyjama per gyvenimą, taigi, juos galima tobulinti. Yra keli šio tobulinimo privalumai. Pirmiausia, minėtų bruožų turintys žmonės dažniau tampa sėkmingais lyderiais ir patys kuria progas. Be to, įrodyta, kad jų psichikos sveikata geresnė, o požiūris į gyvenimą ir jo iššūkius – optimistiškesnis bei labiau subalansuotas.

Pasitikintys, lankstūs ir gebantys prisitaikyti asmenys rūpinasi savimi, dažniau susizgrimba, kai užplūsta blogos mintys ir geba jas pakeisti pozityvesnėmis. Dėl to mažėja tikimybė, kad jie apleis turimas veiklas, vadinasi, didėja ir sėkmės galimybės. Akivaizdu, kad norint tapti labiau kompetentingais savo srities profesionalais, verta stengtis tobulinti minėtus įgūdžius.

Pratimas

Spustelėkite nuorodą ir atlikite pasitikėjimo savimi testą (anglų k.):  https://www.qzzr.com/c/quiz/410901/hows-your-self-esteem

Ugdykite savidrausmę ir išsikelkite tikslus

Savidrausmė – tai gebėjimas išlikti susikoncentravusiam į tai, ko siekiama, nepaisant jokių vidinių ar išorinių trukdžių, pavyzdžiui, nuotaikų kaitos ar nepalankių aplinkybių. Savidrausme pasižymintis asmuo išsikelia tikslą ir lieka jam ištikimas.


Kaip ugdyti savidrausmę

Savidrausmė yra išsiugdoma savybė. Štai keletas naudingų pratimų, kaip tai daryti (Morin, 2021):

  1. Pripažinkite savo silpnybes. Pirmasis žingsnis – pripažinti, kas pakerta jūsų produktyvumą;
  2. Išsikelkite tikslą ir sudarykite aiškų planą, kaip jo sieksite. Laikykitės plano visą dieną;
  3. Venkite pagundų. Pavyzdžiui, jei negalite atsispirti pagundai pasitikrinti socialinius tinklus, naudokite prieigą prie jų blokuojančias programėles;
  4. Stenkitės susidoroti su diskomfortu. Iš pradžių galite jaustis įsitempęs ir tikriausiai bandysite išvengti tam tikros veiklos, kuri sukelia trumpalaikį diskomfortą. Turite leisti sau jaustis nepatogiai ir įrodyti, kad galite tai ištverti;
  5. Įsivaizduokite atlygį. Jei ketinate pasiduoti pagundoms, įsivaizduokite tą akimirką, kai jums pasiseks ir pasieksite visus savo tikslus;
  6. Atleiskite sau už klaidą. Normalu, kad vieną kartą galima suklysti. Tai nereiškia, kad jums nepavyko. Klysti yra tobulėjimo proceso dalis.

Be savidrausmės yra dar vienas itin svarbus dalykas – gebėjimas išsikelti tikslus. Neturint tikslų trūksta susikaupimo ir kryptingumo. Galima daug dirbti ir nepasiekti norimų rezultatų.

 

Toliau pateikiamos 5 auksinės tikslų nustatymo taisyklės:

  1. Iškelkite motyvuojančius tikslus, kurie jums svarbūs. Motyvacija yra pagrindinis veiksnys, padedantis pasiekti tikslo;
  2. Kelkite tikslus laikydamiesi formulės S.M.A.R.T.: jie turi būti konkretūs, aiškūs ir gerai apibrėžti (angl. Specific); išmatuojami tiksliomis datomis, sumomis ir pan., kad galėtumėte įsivertinti, kiek jums pasisekė (angl. Measurable,); realūs pasiekti, o ne beviltiški (angl. Attainable); aktualūs, susijęs su jūsų asmeniniu gyvenimu ir karjeros tikslais (angl. Relevant); riboti laike, t. y. turintys aiškų terminą, kuriam pasibaigus bus vertinama pažanga (angl. Time-bound);
  3. Užsirašykite tikslus – tada jie atrodys realistiški ir „pačiupinėjami“. Vietoje tariamosios nuosakos vartokite žodį esamąjį laiką, nes tai sustiprina ryžtą;
  4. Susidarykite planą ir įtraukite į jį visus žingsnius, kurių reikia tikslui pasiekti;
  5. Būkite reiklūs sau! Tikslų nustatymas – nuolatinis veiksmas, todėl prireiks kantrybės ir atkaklumo.

Kodėl reikia ugdyti savidrausmę ir kelti tikslus

Savidrausmė ir tikslų išsikėlimas turi keletą privalumų: padeda planuoti laiką ir nustatyti veiklos prioritetus, o pamatuojama pažanga ir gebėjimas atsispirti pagundoms didina pasitikėjimą savimi. Asmuo jaučiasi motyvuotas ir sugeba valdyti įvairias nemalonias problemas, pavyzdžiui, susitvarkyti su nemandagiu klientu darbo aplinkoje. Savidrausmė ir tikslinga veikla gali pagerinti mokymosi procesą ir padėti pasiekti geresnių rezultatų.

Vertinimas įvairiais kampais

Skirtingų požiūrių pripažinimas reiškia sugebėjimą pamatyti pasaulį kitų žmonių akimis, mokėjimą įlįsti į jų kailį ir pabandyti suprasti, kaip jie suvokia realybę. Tam reikia gerai suvokti save, būti gyvaus proto ir nusimanyti apie skirtingus papročius, ideologijas, tradicijas bei kultūras.

Kaip ieškoti skirtingų kampų

  1. Būkite atviri, stenkitės įsiklausyti ir suprasti kiekvieno požiūrį. Paklauskite savęs, kodėl tas asmuo palaiko konkrečią nuomonę. Padrąsinkite kitus išsakyti savo nuomonę;
  2. Žinokite savo pašnekovo kultūrinį, socialinį ir ekonominį kontekstą, kad galėtumėte geriau suprasti jo požiūrį;
  3. Praktikuokite pagarbą kitiems. Nereikia keisti savo nuomonės ar požiūrio dėl to, kad kitas jos nepalaiko, tačiau skirkite, kada tinkamas laikas pasisakyti, o kada geriau patylėti;
  4. Įvertinkite, kuo gali būti vertingas konfliktas – jis yra pagrindinis psichinio augimo elementas. Ginčijantis galima ne tik geriau išsigryninti idėją, bet ir pažvelgti į ją kito akimis.


Kokia nauda iš skirtingų kampų ieškojimo

  1. Skatina kūrybiškumą ir pagimdo daugiau idėjų;
  2. Padeda komandai išlikti sąžiningai, nes komandos nariai nebijo išsakyti savo nuomonės;
  3. Pripažįstant įvairovę nyksta skirtumai, o panašumai dar labiau išryškėja;
  4. Galima sumažinti tokių reiškinių kaip rasizmas ir netolerancija apraiškas.

Verbaliniai ir neverbaliniai bendravimo įgūdžiai

Bendravimas yra keitimasis informacija rašant, kalbant ar naudojant bet kurią kitą priemonę, kuri padeda suprasti vienam kitą. Bendravimui reikia siuntėjo, pranešimo ir gavėjo.

Bendravimas – sudėtinga procedūra, nes kartais pranešimą, kurį siuntėjas nori perduoti, gavėjas suvokia visiškai kitaip. Nesusipratimų gali kilti dėl emocijų, skirtingo kultūrinio pagrindo, pasirinktos komunikacijos priemonės ar net dėl ​​išorės garso trukdžių.


Verbalinė ir neverbalinė komunikacija

Žodinis (verbalinis) bendravimas reiškia bendravimą asmeniškai, telefonu, per radiją, televiziją ir kitomis informacijos perdavimo priemonėmis. Yra keletas naudingų verbalinės komunikacijos įgūdžių, be kurių neapsieinama jokioje darbo vietoje:

  1. Aiški tartis
  2. Klausinėjimas
  3. Gebėjimas paprašyti
  4. Dalinimasis tinkama ir savalaike informacija
  5. Aktyvus klausymasis vengiant pertraukti
  6. Prašymas įvertinti ir gebėjimas atsižvelgti į vertinimus nesiskundžiant

Neverbalinis bendravimas – tai viskas, kas nepasakoma žodžiu, pavyzdžiui, kūno kalba, gestai, mimika, balso tonas ir akių kontaktas.

Neverbalinės komunikacijos pobūdis visame pasaulyje skiriasi. Pavyzdžiui, Europos kultūroje pirmenybė teikiama nuolatiniam akių kontaktui, siekiant parodyti, kad pašnekovas rūpi. Azijos kultūrose tai gali būti suvokiama kaip siekis mesti iššūkį, ypač viršesniam už save asmeniui.


Kas bendra tarp verbalinės ir neverbalinės komunikacijos

  1. Pastiprinimas: neverbaliniai signalai gali pabrėžti žodinę žinutę;
  2. Prieštaravimas: neverbaliniai signalai gali prieštarauti žodinei žinutei – taip išaiškėja, kad sakoma netiesa;
  3. Pakeitimas: neverbaliniai signalai, pavyzdžiui, veido išraiškos, gali pakeisti žodines žinutes;
  4. Papildymas: neverbaliniai signalai gali papildyti žodinę žinutę;
  5. Pabrėžimas: neverbaliniai signalai gali pabrėžti žodinę žinutę.


Kaip pagerinti neverbalinį bendravimą

  1. Valdykite stresą: nerimaujantis žmogus veikiausiai gali neteisingai suprasti kitų skleidžiamus neverbalinius signalus ir klaidingai juos interpretuoti. Todėl perduota žinutė gali būti netinkamai suprasta. Todėl jaučiant stresą verta šiek tiek duoti sau laiko, atsipalaiduoti ir tik tada tęsti pokalbį;
  2. Stenkitės atpažinti savo emocijas: atpažįstant savo emocijas galima ne tik siųsti tikslius žodinius ir nežodinius pranešimus, bet ir geriau suprasti, kaip jaučiasi ir ką nori pasakyti kiti.