Aktyvus klausymasis

Aktyvus klausymasis – tai procesas, kurio metu asmuo gauna kito asmens ar grupės siunčiamą informaciją. Šiame termine vartojamas žodis aktyvus reiškia visišką susitelkimą į tai, kas sakoma, dėmesingai sekant pokalbį, nepertraukiant ir bandant suprasti kalbantįjį.

Aktyviai klausomasi pasitelkiant visus pojūčius ir visą dėmesį skiriant tik kalbėtojui. Tačiau ne mažiau svarbu, kad kalbėtojas matytų ir aktyviai besiklausantį klausytoją.

Aktyvaus klausymosi savybėms priskiriamas neteisiantis, kantrus, žodinis ir nežodinis grįžtamasis ryšys, klausinėjimas, siekiant išsiaiškinti ir apibendrinti (Topornycky J., Golparian S.).

Aktyvus klausymasis reiškia klausymąsi be tokių blogų įpročių kaip:

  1. Paskendimas savo paties mintyse,
  2. Pagarbos kalbėtojui nerodymas,
  3. Klausymasis tik paviršutiniškai, probrėkšmiais,
  4. Pertraukinėjimas,
  5. Akių kontakto nepalaikymas,
  6. Kalbėtojo skubinimas, raginimas,
  7. Lengvai išblaškomas dėmesys,
  8. Savo trigrašio kaišiojimas į pasakojimą (o mano laikais tai buvo taip…),
  9. Pamiršimas to, kas jau buvo pasakyta,
  10. Nesvarbių detalių klausinėjimas,
  11. Per didelis dėmesys smulkmenoms, nesistengiant susidaryti bendro vaizdo,
  12. Neprašymas patikslinti to, kas neaišku,
  13. Užsisvajojimas,
  14. Apsimestinis dėmesys.

Kitaip tariant, aktyvus klausymasis yra priešingas pasyviam girdėjimui.

Kaip praktikuoti aktyvų klausymąsi

Keli patarimai, kaip tapti aktyvesniu klausytoju:

  1. Kitam asmeniui kalbant, stenkitės užmegzti akių kontaktą. Stenkitės nemostaguoti rankomis, nes tai rodo, kad nesiklausote.
  2. Nepertraukite, kol kitas kalba.
  3. Persakykite kitais žodžiais tai, kas buvo pasakyta, pavyzdžiui, „Kitaip tariant, tai, ką jūs sakote, yra…“.
  4. Klausydamiesi „išjunkite“ vidinį dialogą. Stenkitės neužsisvajoti.
  5. Klausykitės, kas sakoma ir tuo pat metu stebėkite neverbalinį elgesį, kad geriau suprastumėte paslėptas prasmes.
  6. Klausydamiesi būkite atviri, neutralūs ir neteiskite.
  7. Rodykite susidomėjimą, klausdami to, kas neaišku. Kalbėtojui paskatinti užduokite atvirus klausimus. Venkite uždarų klausimų, t. y. tokių, į kuriuos atsakymas galimas tik „taip“ arba „ne“.
  8. Klausydamiesi būkite kantrūs. Žmogus geba klausytis daug greičiau, nei gali kalbėti.
  9. Mokykitės atpažinti aktyvų klausymąsi, ypač iš kitų klaidų.

Aktyvaus klausymosi reakcijų pavyzdžiai

  1. Pasitikėjimo ir gero santykio stiprinimas: „Sakyk, kuo galiu padėti“.
  2. Susirūpinimas: „Noriu padėti, žinau, kad tau dabar sunku“.
  3. Persakymas savais žodžiais: „Tai tu sakai, kad…“.
  4. Trumpas žodinis patvirtinimas: „Suprantu“, „Žinoma“.
  5. Atviri klausimai: „Tai ką dabar darysi?”

PRAKTINĖ UŽDUOTIS


Pavadinimas: Kodėl svarbu aktyviai klausytis

Tikslas: leisti dalyviams patirti tą jausmą, kai jų nesiklauso ir ugdytis supratimą, kokių žmonių greičiausiai nesiklausoma.

Ugdomi įgūdžiai: susitelkimas į kalbėtoją, empatija ir pagarba, informacijos gavimas ir suvokimas, aktyvaus klausymosi tobulinimas ir taikymas.

Minimalus grupės dydis: 2.

Trukmė: 30 minučių.

Minimalus instruktorių skaičius: 1

Kiti reikalavimai: netaikoma.

Trumpas aprašymas: dalyviai sugrupuojami poromis. Vienas yra A, kitas – B. Visus A surinkite į vieną grupę ir duoti jiems nurodymus žodžiu arba raštu taip, kad negirdėtų B grupė. Tą patį padarykite su visais B.

Dalyvis A gauna užduotį savo partneriui ką nors papasakoti: pavyzdžiui, ką veikė savaitgalį, kokią muziką mėgsta ir kodėl, ir pan.

Tuo tarpu dalyvis B, kai tik partneris A pradeda kažką pasakoti, turi aiškiais neverbaliniais signalais parodyti, kad nesiklauso ir jam neįdomu: pvz., žiovauti, muistytis, dairytis į šalis ir pan.

Po 5 minučių paprašykite dalyvių apsikeisti vaidmenimis.

Įvertinimas

Sukvieskite visą grupę atgal. Diskusijai palengvinti užduokite klausimus, išryškinančius užduoties mokomąjį tikslą:

  1. Koks jausmas būti partneriu B ir neklausyti A?
  2. Kaip į tai reagavo A? (vieni galėjo supykti; kiti galbūt išsigando ir nustojo kalbėti).
  3. Kaip B reagavo į tokią A reakciją?
  4. Koks jausmas buvo būti A ir likti neišklausytam?
  5. Ar mūsų bendruomenėje yra žmonių (grupių), kurių dažnai nesiklausoma? Kas jie tokie? Kodėl? Kokią įtaką ne(į)siklausymas daro jiems ir likusiai bendruomenei?
  6. Ką galime padaryti, kad įsiklausytume (ir mokytumėmės) vieni iš kitų? Siūlomi atsakymai:
    • – Duoti laiko kiekvienam išsakyti savo nuomonę;
    • – Sudaryti daugiau ir įvairesnių galimybių žmonėms prisidėti, pvz., dirbti mažomis komandomis, dirbti poromis, reikšti mintis per piešinius, žaisti vaidmenų žaidimus ir pan., o ne tik dalyvauti visos komandos pasitarimuose ar apskritojo stalo diskusijose;
    • – Sakyti tai, ką norisi pasakyti, nepamirštant pareigos gerbti kitų žmonių teisę į saviraišką;
    • – Išgirsti, ką sako kiti: susikaupti, sutelkti dėmesį į kalbėtoją, nesimuistyti, negalvoti tik apie tai, ką reikės atsakyti pačiam;
    • – Palaikyti kalbantįjį, parodant, kad sutinkama su jo požiūriu arba bent jau gerbiama jo teisė laikytis savo nuomonės, net jeigu su ja ir nesutinkama;
    • – Visa kūno kalba rodyti, kad klausotės;
    • – Suvokti, kad mūsų gebėjimą girdėti tai, kas sakoma, gali veikti mūsų subjektyvūs kalbančiojo arba jo kalbos manieros vertinimai.

Nuorodos

  • Topornycky J, Golparian S. Balancing openness and interpretation in active listening. Collected Essays on Learning & Teaching. 2016;9:175-184.