Crew project

Tarpusavio bendravimo (interpersonaliniai) įgūdžiai – tai elgesio modeliai ir taktika, kuriuos žmogus naudoja siekdamas efektyviai bendrauti su kitais tiek individualiai, tiek grupėje. Jie apima tokius bendravimo įgūdžius kaip klausymas ir efektyvus kalbėjimas, gebėjimas kontroliuoti ir valdyti savo emocijas.

Tarpusavio bendravimas labai priklauso nuo emocinio intelekto. Anot elgsenos mokslininko Danielio Golemano, emocinis intelektas susideda iš kelių komponentų (taip pat žr. CREW IO2 M3. Asmeniniai ir socialiniai įgūdžiai):

1. Savireguliacijos, t. y. gebėjimo kontroliuoti impulsyvius jausmus ir elgesį, sveikai valdyti emocijas, imtis iniciatyvos, vykdyti įsipareigojimus ir prisitaikyti prie kintančių aplinkybių,
2. Savivokos, t. y. gebėjimo atpažinti savo emocijas, stipriąsias ir silpnąsias puses bei pasitikėjimo savimi,
3. Empatijos, arba socialinio sąmoningumo, t. y. gebėjimo suprasti kitų žmonių emocijas, poreikius ir rūpesčius,
4. Ryšių su kitais žmonėmis valdymo, arba gebėjimo užmegzti gerus santykius, aiškiai bendrauti, įkvėpti kitus ir daryti jiems įtaką, gerai dirbti komandoje ir spręsti konfliktus.

Ugdant emocinį intelektą ir gebėjimą geriau atpažinti bei suprasti savo emocijas, tampa lengviau valdyti ir stresą.

Nepaisant to, stresas paliečia visus. Tačiau kai tai jis ima veikti asmeninį gyvenimą, sveikatą ir gerovę, svarbu kuo greičiau jam pastoti kelią. Nors stresas kiekvieną veikia skirtingai, yra bendrų jį išduodančių požymių:

1. Nuolatinis nerimas ar susirūpinimas
2. Bejėgystės jausmas
3. Sunku susikaupti
4. Nuotaikų svyravimai arba nuotaikų kaita
5. Irzlumas, kantrybės netekimas
6. Sunku atsipalaiduoti
7. Depresija
8. Žema savivertė
9. Neįprastai didelis arba mažas apetitas
10. Pasikeitę miego įpročiai
11. Alkoholio, tabako ar kvaišalų vartojimas, siekiant atsipalaiduoti
12. Skausmai, ypač raumenų įtampa
13. Viduriavimas ir vidurių užkietėjimas
14. Pykinimas arba galvos svaigimas
15. Lytinio potraukio praradimas

Taigi, stresas – dažna daugelio žmonių problema, lydima neigiamų emocijų ir nesusivaldymo. Natūraliai kyla klausimų, ar siekiant sumažinti tokių neigiamų emocijų kaip pyktis ir nusivylimas poveikį, reikėtų jas užgniaužti, apsimetant, kad nieko blogo nevyksta, ar rizikuoti dar labiau pabloginti situaciją, išliejant susikaupusius skaudulius. Pagal vieną iš apibrėžimų, stresas yra bejėgystės ir negebėjimo susidoroti su psichiniu ar emociniu spaudimu jausmas. Išmokus jį valdyti, galima pasiekti geresnės gyvenimo pusiausvyros, kai yra laiko ir darbui, ir santykiams, ir poilsiui bei linksmybėms, o spaudimui ir iššūkiams sugebama atsispirti. Toks turėtų būti svarbiausias atsparumo stresui ugdymo tikslas.

Tačiau streso valdymas nėra universalus. Būtent todėl kiekvienam svarbu eksperimentuoti ir išsiaiškinti, kokie streso valdymo būdai jam labiausiai tinka. Štai keli patarimai pagal Lawrence Robinson, Melinda Smith, M.A. ir Robert Segal, M.A., kaip tai padaryti:

1. Išsiaiškinkite, kas gyvenime jums kelia stresą;
2. Praktikuokite keturių A (4 A) streso valdymo metodiką, taip pavadintą pagal keturias pirmąsias ją sudarančių terminų raides:

•                         – Venkite (angl. avoid) nereikalingo streso: skubiai spręstinos stresinės situacijos vengti negalima, tačiau iš gyvenimo galima eliminuoti daugybę smulkių streso veiksnių,
•                        – Pakeiskite (angl. alter) situaciją: jei negalite išvengti stresinės situacijos, pabandykite ją pakeisti,
•                        – Prisitaikykite (angl. adapt) prie stresoriaus: jei negalite stresoriaus pakeisti, keiskite save,
•                        – Priimkite (angl. accept) tai, ko negalite pakeisti: kai kurie streso šaltiniai yra tiesiog neišvengiami;

3. Judėkite / užsiimkite fizine veikla;
4. Junkitės prie bendruomenės;
5. Skirkite laiko linksmybėms ir poilsiui;
6. Geriau planuokite laiką;
7. Laikykitės sveiko gyvenimo būdo;
8. Išmokite sumažinti stresą tą pačią akimirką.