Finansiniai nusikaltimai ir investicinis sukčiavimas

Iš finansinių nusikaltimų pelnosi nusikalstamos organizacijos. Viena šalis (nusikaltėlis) paprastai gauna finansinę naudą, o kita šalis (paprastai jūs) patiria finansinių nuostolių.

 „Vartotojų sukčiavimu“ vadinami tokie nusikaltimai, kai finansinių nuostolių patiriama dėl apgaulingos, nesąžiningos ar melagingos verslo praktikos. Pvz., pirkdami internetu nuo sukčiavimo bent kartą per 12 mėnesių nukentėjo net 60 % Europos vartotojų. Nepaisant griežtų kibernetinio saugumo priemonių, kurių laikosi finansų institucijos (bankai, mokėjimo bendrovės ir kt.), sukčiai vis tiek pasiekia savo, išnaudodami silpniausią grandį – žmones ir jų polinkį pasitikėti kitais žmonėmis.

Dažniausios sukčiavimo rūšys:

  1. Duomenų vagystė (phishing) – el. laiškai ir telefono skambučiai, kuriuose sukčiai apsimeta legalia institucija ir siekia išgauti aukos asmens duomenis, t. p. žr. ankstesniame skyrelyje.
  2. Neteisėtas nukreipimas į kitas svetaines (pharming) – automatinis vartotojo nukreipimas į netikrus sukčių valdomus puslapius, kurių tikslas yra konfidencialios asmeninės informacijos, pvz., slaptažodžių ar banko sąskaitų numerių, vagystės. Kitaip nei kitokio tipo sukčiavimai, farmingas nereikalauja ypatingų veiksmų iš vartotojo (aukos). Vykdydami ataką, sukčiai tiesiog automatiškai keičia DNS ar kitokias užklausas, pakišdami savo svetaines vietoje norimų.
  3. Manipuliavimas įrenginiu – įsilaužimas į pardavimo taškų (POS) sistemas, bankomatus, išmaniuosius telefonus arba asmeninius kompiuterius, bandant pasiekti duomenis ir (ar) pinigus.
  4. Tapatybės klastojimas – vartotojų asmens duomenų naudojimas, norint atšaukti kreditines korteles, pakeisti slaptažodžius, atidaryti sąskaitas ir pan.
  5. Socialinė inžinerija – manipuliavimas aukomis, siekiant gauti konfidencialios informacijos.
  6. Pinigų mulai – nekaltų žmonių apgaudinėjimas, pavogtus ar neteisėtus pinigus siunčiant per jų banko sąskaitas.

Kaip išvengti finansinio sukčiavimo:

  1. Reguliariai tikrinkite banko sąskaitą ir praneškite bankui apie įtartiną veiklą.
  2. Turėkite omenyje, kad bankai ar kitos pinigų įstaigos niekuomet neprašo pateikti ar keisti tik Jums žinomų internetinės bankininkystės ar mokėjimo kortelės slaptažodžių el. laiškais ar telefonu.
  3. Jei manote, kad pateikėte išsamią savo sąskaitos informaciją sukčiui, nedelsdami susisiekite su banku.
  4. Atlikite internetinius mokėjimus tik saugiose svetainėse: patikrinkite, ar URL juostoje vaizduojamas spynos simbolis, ar adrese naudojama https (žr. ankstesniame skyrelyje), taip pat naudokite tik saugius ryšius, pvz., mobiliųjų duomenų tinklą, o ne viešosios prieigos belaidį tinklą.
  5. Jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tikras, tai beveik visada yra sukčiavimas.
  6. Saugokite savo asmeninę informaciją.
  7. Nepraraskite nuovokos, dalindamiesi asmenine informacija socialinių tinklų svetainėse. Sukčiai gali pasinaudoti jūsų informacija ir nuotraukomis netikrai tapatybei susikurti arba pasirinkti jus savo taikiniu.
  8. Apie įtariamą sukčiavimo atvejį visada praneškite policijai, net jei netapote aferos auka.

Investicinis sukčiavimas apima neteisėtą ar tariamą prekybą finansinėmis priemonėmis. Tipinėms investicijų sukčiavimo schemoms būdingi teiginiai apie tariamai mažą riziką arba visišką rizikos nebuvimą, garantuotą, įspūdingą ir pastovią grąžą, sudėtingas strategijas ir pan.

Investicinio sukčiavimo rūšys:

Piramidė yra tada, kai sukčiai teigia per trumpą laiką nedidelę investiciją galintys paversti dideliu pelnu. Iš tikrųjų dalyviai uždirba sukčiams pinigus, į schemą įtraukdami vis naujų dalyvių. Šias schemas taikantys sukčiai dažniausiai siekia, kad jų schema atrodytų kaip legali daugiapakopė rinkodara (angl. multi-level marketing, MLM).

„Ponzi“ schema yra tada, kai sukčiautojas ar „centras“ renka pinigus iš naujų investuotojų ir naudoja juos išmokėti tariamai grąžai ankstesnio lygio investuotojams, tačiau iš tiesų jų nei investuoja, nei valdo, kaip žadėjęs. Panašiai kaip ir piramidėms, „Ponzi“ schemoms reikia nuolatinio vis naujų grynųjų pinigų srauto, kad galėtų išsilaikyti. Tačiau skirtingai nuo piramidinių schemų, investuotojai į „Ponzi“ schemą paprastai neturi verbuoti naujų investuotojų, už kurių atvedimą esą „uždirba“ dalį „pelno“.

„Pump-and-Dump“ – tai schema, kai sukčiautojas sąmoningai perka labai pigias mažos įmonės akcijas, kuriomis prekyba biržoje vyksta vangiai, ir paskleidžia melagingą informaciją, siekdamas sukelti investuotojų susidomėjimą ir padidinti akcijų kainą. Būdami įsitikinę, kad gavo gerą pasiūlymą dėl daug žadančių akcijų, investuotojai puola jų pirkti ir taip sukuria paklausą. Šiai didėjant, akcijų kaina vis auga. Kainai pasiekus aukščiausią tašką, sukčius staiga parduoda visas savo akcijas ir dingsta, o daugybė apgautųjų lieka prisikimšę investicinius portfelius nieko vertų akcijų.

Sukčiavimas išankstiniu apmokėjimu yra tokia sukčiavimo rūšis, kuri remiasi investuotojo viltimi ištaisyti ankstesnę investicinę klaidą, padarytą pigiai prisipirkus akcijų. Apgaulė paprastai prasideda nuo pasiūlymo sumokėti viliojančiai didelę kainą už mažavertę akciją. Norint sudaryti sandorį, paslaugą reikia iš anksto apmokėti. Savaime suprantama, paskui pinigus galima matyti kaip savo ausis.

Kaip išvengti investicinio sukčiavimo:

  1. Patikrinkite investiciją parduodančio asmens licenciją;
  2. Patikrinkite, ar jūsų investicija užregistruota;
  3. Saugokitės tų, kurie žada didelę grąžą ir (ar) greitą pelną;
  4. Įtariai vertinkite spaudimą kuo greičiau sudaryti sandorį;
  5. Venkite pasiūlymų, kuriuos gaunate asmenine kieno nors iniciatyva;
  6. Paprašykite oficialaus pranešimo apie platinamą akcijų emisiją arba bent jau reklaminio pranešimo;
  7. Pasikalbėkite su nesuinteresuota trečiąja šalimi;
  8. Saugokitės internetinių apgavikų.