Gebėjimas įtikinti

Gebėjimas įtikinti – tai minkštasis įgūdis, leidžiantis įtikinti kitą asmenį atlikti pageidaujamą veiksmą arba sutikti su konkrečia idėja.

Gebėjimas įtikinti glaudžiai susijęs su įtakos sąvoka. Tai žmogaus gebėjimas paveikti, formuoti, keisti kitų žmonių nuomones, elgesį ar veiksmus, nebūtinai turint jiems formalios valdžios. Kitaip tariant, įtaka yra minkštoji, arba asmeninė galia, nepriklausanti nuo pozicinės galios. Įtikinėjimo įgūdžiai leidžia gerai atlikti darbą ir pasiekti norimų rezultatų be prievartos. Šio įgūdžio galima išmokti, ir tai yra pagrindinė gebėjimo daryti įtaką kitiems, siekiant savo tikslų ir uždavinių, dalis.

Gebėjimas įtikinti aprėpia keletą kitų bendrų minkštųjų įgūdžių. Norint parodyti bendrą veikimo kryptį, reikia sugalvoti strategiją, suderinti ją su savo pasekėjais, užsitikrinti jų palaikymą ir bendraujant priversti įsipareigoti bendram tikslui visą grupę. Gebantis įtikinti asmuo turi turėti įgūdžių šiose srityse:

  1. Aiškus bendravimas. Gerai išvystyti bendravimo įgūdžiai – pagrindas įtikinėjimo gebėjimams ugdyti. Jis apima sugebėjimą reikšti mintis raštu ir žodžiu aiškiai, trumpai, naudojant neverbalinius gestus, taikant įvairius bendravimo stilius ir daugeliui žmonių suprantamą žodyną.
  2. Emocinis intelektas. Šis įgūdis leidžia suprasti kitų jausmus ir atitinkamai reaguoti. Asmuo, kurio emocinis intelektas išvystytas, geba suprasti, kada kiti jaučiasi nusiminę ar įbauginti. Šios informacijos dėka galima koreguoti įtikinėjimo taktiką, pavyzdžiui, pabandyti nuraminti arba paguosti.
  3. Aktyvus klausymas. Klausymasis taip pat apima dėmesingumą ir pagarbą, rodomą  pokalbio metu. Prieš pradedant įtikinti, būtina žinoti ir suprasti kitų rūpesčius, argumentus, mintis. Davus kitiems laiko išsakyti savo nuomonę, jie pasijunta jaukiau, labiau gerbiami ir vertinami, o tai prisideda prie abipusio pasitikėjimo kūrimo.
  4. Motyvacija. Motyvavimas praverčia kuriant žmones įtraukiančią ir įgalinančią atmosferą. Apibendrintai kalbant, žmonės yra imlesni to, kuris geba juos motyvuoti, įtakai.
  5. Logika ir samprotavimai. Veiksmingi ir įtikinami argumentai paprastai konstruojami naudojant loginius samprotavimus. Svarbiausia, kad dėstomam požiūriui pagrįsti būtų pasitelkiamos ne emocijos ar nuomonės, o faktai.
  6. Tarpasmeniniai įgūdžiai. Jie grindžiami gebėjimu sukurti teigiamas sąveikas ir palaikyti prasmingus santykius su kitais žmonėmis. Šiuo požiūriu gebėjimas įtikinti reiškia nuoširdumą, natūralumą, charizmatiškumą, gebėjimą pradėti pokalbius ar užmegzti santykius bet kokiomis aplinkybėmis.
  7. Derybos. Tam, kad įtikintum kitus žmones dėtis prie sumanymo, gali tekti eiti į kompromisus. Norint rasti kompromisą, reikia suprasti jų poreikius, sugalvoti būdą tiems poreikiams patenkinti ir susitarti dėl abiem pusėms priimtino sprendimo.

PRAKTINĖ UŽDUOTIS


Pavadinimas:
Kodėl gi ne?

Tikslas: neigiamą atsakymą paversti teigiamu.

Ugdomi įgūdžiai: gebėjimas įtikinti, tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai ir bendrieji komunikacijos gebėjimai.

Minimalus grupės dydis: 2 ir daugiau.

Trukmė: 1-2 minutės.

Minimalus instruktorių skaičius: nė vieno.

Instruktoriaus vaidmuo: netaikoma.

Kiti reikalavimai: tuščias ir atviras grindų plotas.

Trumpas aprašymas: Metodas „Kodėl gi ne?“ naudingas norint neigiamą atsakymą paversti teigiamu. Kitam grupės nariui reikia pasiūlyti kažką, su kuo jis nesutinka. Tada kaskart užduodant paprastą klausimą „Kodėl gi ne?“ reikia jį skatinti išsakyti konkrečius bei logiškus prieštaravimus ir galiausiai priversti apsigalvoti. Taip dėstomus prieštaravimus lengviau valdyti, nes jiems atremti galima rasti argumentų ir juos po truputį susilpninti. Paskutinis žingsnis yra susitarimas tarp šalių.