Informacijos įgijimas

Nors terminas „informacijos gavimas“ nėra kažkuo stebinantis, XXI a. trečiojo dešimtmečio pradžioje, glaudžiais ryšiais susietame pasaulyje jis įgyja naujų prasmių. Amerikos bibliotekų asociacija (ALA, 1989) apibrėžia informacinį raštingumą kaip gebėjimą išsiaiškinti, kokia informacija reikalinga, suprasti, kaip informacija ruošiama, rasti geriausius informacijos šaltinius pagal konkretų poreikį, juos nustatyti, analizuoti ir pasidalinti gauta informacija.

Daugiau nei tris dešimtmečius senasis informacinio raštingumo apibrėžimas grumiasi su laiko išbandymais – siekiama kuo tiksliau nusakyti, kas yra tas informacijos gavimas, žvelgiant iš skaitmeninio raštingumo perspektyvos. Tačiau skaitmenizuotame pasaulyje, kur informacijos srautas lengvai pasiekiamas, greitai kinta ir dažnai neturi aiškaus tikslo, informacijos gavimas tampa visai kitoks vien dėl to, kad internete prieinama gausybė labai skirtingos informacijos.

Laikydamiesi pagrindinių principų, išskiriame kelis pagrindinius ramsčius, nusakančius, kas yra informacijos gavimas suprantamas skaitmeninio raštingumo srityje. Taigi, informacijos gavimas yra:

  1. Galimybė tinkamai naudoti internetinius įrankius informacijai gauti;
  2. Galimybė kritiškai vertinti informaciją ir išfiltruoti nesvarbius, žemos kokybės informacijos šaltinius;
  3. Gebėjimas saugiai laikyti ir valdyti įgytą informaciją;
  4. Naujų žinių įgijimas ir galimybė nuolat tobulinti naujus įgūdžius bei mokytis, siekiant gauti kuo daugiau ir kokybiškesnės informacijos.

 

Nuolatinio informacijos gavimo ir kokybės gerinimo ciklo iliustracija

 

Pagrindinės priemonės suskaitmenintai informacijai gauti – gana gerai žinomos ir populiarios visame pasaulyje:

  1. „Google“ ir kitos paieškos sistemos;
  2. Vikipedija;
  3. „Youtube“ ir kitos vaizdo paslaugos;
  4. Socialinė medija („Facebook“, „Twitter“, „Linkedin“);
  5. Naujienų portalai, forumai, interneto katalogai.

Informacijos saugojimas – gana techninė tema, todėl tokius dalykus kaip informacijos saugumas, patikimumas, geriausios praktikos ir kt. aptarsime kituose skyriuose.

Ugdant būtinuosius skaitmeninius įgūdžius, itin svarbus yra vertinimas; todėl kitame skyriuje gilinsimės ir į šią temą.

Taigi, kas šiuo metu yra internetas?

Pagal Everetto Rogerso inovacijų skvarbos modelį, kurį galima naudoti bet kurios technologijos raidai ir taikymui apibūdinti, mūsų dar laukia ilgas kelias, kol internetas taps visuotinai prieinamas visame pasaulyje.

 

Interneto naudojimas, kai interneto skvarba siekia 60 %. (2021 m., šaltinis – Statista.com)

 

Nepaisant netolygaus interneto naudojimo visame pasaulyje, vis vien akivaizdžiai matyti, kad skaitmeninės priemonės ir interneto ryšys yra pagrindiniai veiksniai, teigiamai veikiantys idėjų sklaidą, žmonių švietimą, skurdo ir nedarbo mažėjimą.