Informacijos vertinimas

Kodėl turime įvertinti informaciją?


Aptikę informacijos, kuri atitinka paieškos temą ir reikalavimus, pirmiausia turėtume išanalizuoti arba įvertinti jos šaltinius. Informacijos vertinimas skatina kritiškai mąstyti apie informacijos šaltinių patikimumą, pagrįstumą, tikslumą, autoritetą, savalaikiškumą, požiūrį ar šališkumą.

Tai, kad knyga, straipsnis ar svetainė atitinka paieškos kriterijus ir iš pažiūros atrodo vertingi atliekamam tyrimui, dar anaiptol nereiškia, kad kaip informacijos šaltinis jie būtinai yra patikimi. Svarbu atminti, kad informacijos šaltiniai, įtraukti į bibliotekos spaudinių ir elektroninių dokumentų rinkinius, jau buvo atitinkamai įvertinti prieš juos ten įtraukiant. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jie yra svarbūs jūsų tyrimams.

Šios nuostatos nebūtinai taikomos, kalbant apie plačiajai visuomenei skirtus informacijos šaltinius internete. Daugelis iš mūsų, turintys paskyras internete, esame potencialūs svetainių kūrėjai; didžioji šio turinio dalis skelbiama be redakcinės peržiūros, t. y. neturi jos patikimumą tikrinančio redaktoriaus. Pagalvokite apie tai. Gera žinia ta, kad yra daugybė išteklių, kurie padės įvertinti tinklalapių kokybę.

Lengviausias būdas įvertinti informaciją – užduoti tinkamus klausimus. Taigi, kokiais kriterijais reikėtų vadovautis vertinant informacijos šaltinius?

  1. Iš pradžių pažiūrėkite, kas yra autorius, koks leidinio pavadinimas, kas jo leidėjas ir kokia paskelbimo data. Šią informaciją galima rasti bibliografiniame šaltinyje; ją galima išsiaiškinti dar prieš paimant leidinį į rankas fiziškai.
  2.  Toliau pažiūrėkite į turinį, pvz., kokiai auditorijai skiriama, ar rašoma objektyviai, kiek įsigilinama į temą, koks rašymo stilius ir, jei yra, – kokie apžvalgininkų vertinimai.

 

Pavyzdžiui, norint palaipsniui įvertinti informacijos kokybę, reikėtų užduoti šiuos klausimus:

Kas yra leidinio autorius (gali būti asmuo ar organizacija) ir (ar) leidėjas?

  1. Kokie yra nurodytų asmenų ar organizacijų įgaliojimai, kaip jie tarpusavyje susiję, kas remia leidinį?
  2. Kiek šie autoriai objektyvūs, patikimi ir autoritetingi?
  3. Ar jie yra parašę kitų straipsnių ar knygų?
  4. Ar autorius (-iai) nurodomas kartu su kontaktine informacija (gatvės adresas, el. paštas)?
  5. Ar leidykla yra išleidusi kitų kūrinių?
  6. Ar autoriai specializuojasi tam tikrose temose ar srityse?
  7. Ar leidėjas yra mokslo institucija (universiteto leidykla, mokslininkų asociacija), komercinis leidėjas, valstybės įstaiga? O gal turite reikalų su savilaida („tuštybės“ spauda)?

Ką galima pasakyti apie šaltinio pateikiamos informacijos turinį, kontekstą, stilių, struktūrą, išsamumą ir tikslumą?

  1. Ar pateikiamos išvados? Jei taip, kokiais įrodymais remiamasi ir kokie pirminiai bei antriniai dokumentai šias išvadas patvirtina?
  2. Kas norima pasakyti šaltinio turiniu?
  3. Ar atstovaujama įvairioms perspektyvoms?
  4. Ar turinys atitinka jūsų informacijos poreikius?

Kada informacija buvo paskelbta?

  1. Paskelbimo data paprastai yra antraštiniame puslapyje arba paskutiniame puslapyje (autorių teisių data).
  2. Ar šaltinio pateikta informacija yra originali? Ar ji buvo patikslinta, kad atspindėtų žinių raidą?
  3. Ar informacija pateikiama laiku ir ar yra reguliariai atnaujinama?

Kur dar galima rasti šaltinio pateiktą informaciją?

  1. Ar ši informacija yra autentiška?
  2. Ar ši informacija yra unikali, ar ji nukopijuota?
  3. Kodėl šaltinio pateikta informacija buvo paskelbta?

Koks yra šios informacijos kontekstas?

  1. Kokioms pažiūroms, nuomonėms, prielaidoms ir įsitikinimams atstovauja už šią informaciją atsakingas leidėjas, kad ir kas jis būtų – fizinis asmuo ar institucija?
  2. Kas yra tikslinė auditorija?
  3. Ar kas nors parduodama?

Taigi, kaip matyti, tinkamas įvadas į informacijos vertinimą yra nepaprastai svarbus, norint pasiekti pageidaujamų skaitmeninio raštingumo įgūdžių tobulinimo rezultatų. Ypač svarbu besimokantiesiems pateikti tobulėjimo ir savarankiško mokymosi praktinių gairių.