Internetinės patyčios

Internetines patyčias galima apibrėžti kaip agresyvų, tyčinį ir pakartotinį grupės ar vieno asmens vykdomą veiksmą, atliekamą elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, mobiliaisiais telefonais ar internetu, prieš auką, kuri negali lengvai apsiginti (Slonje, Smith ir Frisén, 2013 m.).

Patyčios nuo kito agresyvaus elgesio skiriasi dviem aspektais: pirma, jos yra pasikartojančio pobūdžio, antra, joms būdingas galios disbalansas.

Paprastai kaltininkas galbūt ir nekartotų užgaulaus veiksmo, tačiau dėl pernelyg dažno naudojimosi technologijomis gali prarasti savikontrolę. Pavyzdžiui, nuotrauka su įžeidžiančiu turiniu gali būti paskelbta internete vieną kartą, tačiau kiti žmonės ja gali pasidalinti kelis kartus, ir taip patyčios nuvilnija per visą socialinį tinklą. Dėl tokio pasikartojimo auka neišvengiamai patiria gėdą daug kartų.

Kalbant apie galios disbalansą, internetinių patyčių atveju jis siejamas ne tiek su fiziniu ar psichologiniu silpnumu, kiek su žinių apie informacines ir ryšių technologijas (IRT) trūkumu, taip pat su elektroninės erdvės siūlomu anonimiškumu (Slonje, Smith ir Frisén, 2013).

Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad yra tarp mokinių, gerai išmanančių IRT sritį ir vykdančių nusikalstamą internetinę veiklą, yra tiesioginė sąsaja. Kalbant apie anonimiškumą, auka paprastai nežino kaltininko tapatybės, todėl jai sunku imtis veiksmų ir atskirsti (Slonje, Smith ir Frisén, 2013).

Motyvai

Elektroninių patyčių motyvus būtų galima suskirstyti į dvi kategorijas: vidinę ir išorinę.

Vidiniai motyvai yra pyktis, pavydas, noras atkeršyti ar net nuobodulys (Slonje, Smith ir Frisén, 2013). Patyčios gali signalizuoti ir apie įtampas šeimoje. Be to, jos gali patenkinti valdžios troškimą (Nika, Gioldasi ir Vitta, 2017).

Kalbant apie išorinius motyvus, minėtinas rimtų pasekmių kaltininkui nebuvimas arba tai, kad realiame gyvenime kaltininkas, su galima auka susitikęs akis į akį, greičiausiai taip bijotų elgtis (Slonje, Smith ir Frisén, 2013).

Pasekmės

  1. Tiek auka, tiek smurtautojas kartais patiria neigiamų emocijų, tokių kaip pyktis, liūdesys, nerimas, gėda, baimė, savęs kaltinimas ir nuvertinimas.
  2. Kalbant apie mokyklos kontekstą, pastebėtas neigiamas patyčių poveikis gebėjimui susitelkti, prastėjantys akademiniai rezultatai, pamokų praleidimas (Šléglová ir Cerna, 2011).
  3. Aukos gali jaustis tokios bejėgės, vienišos, susigėdusios ir beviltiškos, kad gali nuspręsti nusižudyti.
  4. Ir aukos, ir smurtautojai gali būti socialiai atstumti, todėl neigiamos emocijos tik dar labiau sustiprėja.
  5. Aukos gali nebandyti apsiginti dėl to, kad mano, jog patyčios yra „normalu“ arba kad tokio elgesio jų atžvilgiu ir galima tikėtis. Taip pat jos gali būti įsitikinusios, kad to nusipelno, nes yra nevisavertės (Šléglová ir Cerna, 2011).

Atsparumo būdai

  1. Labai svarbu, kad tiek paaugliai, tiek suaugusieji žinotų apie saugų elgesį internete ir įvairių technologinių priemonių funkcinius skirtumus (Olweus, 2012).
  2. Praktiniai sprendimai apima nežinomų žmonių socialiniuose tinkluose blokavimą, dažną slaptažodžių ir naudotojo vardų keitimą.
  3. Rekomenduojama paprašyti pagalbos iš pažįstamo asmens ar eksperto, kuriam galima paatvirauti apie esamus ar buvusius išgyvenimus, pasidalinti savo jausmais ((Slonje, Smith ir Frisén, 2013). Tai padeda pajusti palengvėjimą ir lengviau rasti sprendimą.
  4. Tėvai turi būti emociškai atviri ir iš esmės artimi savo vaikams, kad šie jaustųsi laisvai, diskutuodami apie tokias problemas kaip internetinė patyčios ir kibernetinė viktimizacija.
  5. Naršant internete taip pat labai svarbu žinoti apie žmonių teises ir jas gerbti.
  6. Rekomenduojama organizuoti mokymus ar seminarus apie elektronines patyčias ir kovos su jomis būdus.

Atvejų analizė

Aštuoniolikmetė amerikietė Brandy Vela (1998–2016) buvo vidurinės mokyklos auklėtinė. 2016 m. lapkritį ji nusižudė po daugelį metų trukusių asmeninių ir internetinių patyčių dėl savo svorio. Pasak velionės sesers, priekabiautojai sukūrė jos profilį pažinčių svetainėse, kuriose melavo apie Brandy amžių, įkėlė jos nuotrauką ir nurodė telefono numerį, tvirtindami, kad ji nemokamai teikia sekso paslaugas.

Brandy šovė sau į krūtinę ir kitą dieną mirė ligoninėje. Po jos mirties už patyčias buvo areštuota pora paauglių („Wikipedia“, 2020).

Trylikametė amerikietė paauglė Megan Meier (1992–2006) iš Misūrio pasikorė likus kelioms savaitėms iki keturioliktojo gimtadienio. Po metų jos tėvai, atlikę tyrimą dėl savižudybės, socialinio tinklo svetainėje „Myspace“ sužinojo, kad dukros sprendimas buvo susijęs su patyčiomis internete. Dėl skaitmeninių patyčių 2009 m. kaltinimai pareikšti Megan draugės motinai Lori Drew (United States v. Drew).