Kaip skaitmeninių įgūdžių tobulinimas ir mokymasis mažina nerimą

Prasti raštingumo ir skaičiavimo įgūdžiai gali lemti, kodėl kai kurie suaugusieji, įskaitant pilnamečius jaunuolius, nepakankamai išnaudoja interneto galimybes. Ši problema susijusi ir su pasitikėjimo trūkumu  bei motyvacijos stoka mokytis naujų įgūdžių ir taikyti juos savo gyvenime. Skaitmeniniai įgūdžiai – tai raktas į dalyvavimą visuomenės gyvenime. Įgydami šių įgūdžių, žmonės kartu įgyja pasitikėjimo ir motyvacijos juos naudoti realiame gyvenime, o tai padeda tiesiog geriau gyventi. Galima jaustis nepatogiai, nežinant, kaip naudotis internetu, – to padarinys yra vadinamoji kompiuterių baimė. Šis reiškinys plačiai plinta nuo to laiko, kai mūsų gyvenime atsirado kompiuteriai. Kompiuterių baimė reiškia, kad mažai apie kompiuterius nusimanantys vartotojai dažniau dėl jų jaudinasi. Tačiau skaitmeninį nerimą galima sumažinti padidinus žmonių gebėjimus spręsti technologines ir skaitmenines problemas. Pats nerimas apibrėžiamas kaip psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdinga nepamatuota baimė ir susirūpinimas. Ši sveikatos problema dažnai nepastebima ir gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant pačias paprasčiausias ir eilines kasdienio gyvenimo situacijas.

Dažniausiai pastebimi požymiai, rodantys, kad asmuo patiria skaitmeninį stresą, nes jaučiasi neįgudęs naudotis skaitmeniniais įrankiais:

  1. Nerimo ar panikos priepuoliai,
  2. Izoliavimasis arba socialinės veiklos atsisakymas,
  3. Padidėjęs paslaptingumas,
  4. Pyktis,
  5. Depresija,
  6. Prasti pažymiai,
  7. Maištavimas,
  8. Skrandžio, galvos ar kiti bendri skausmai, kurių negalima paaiškinti fizine sveikatos būkle.

Galimybė naudotis technologijomis ir taikyti skaitmeninius įgūdžius – labai svarbi, norint įsilieti tiek į mokyklos, tiek į visuomenės pagrindines gyvenimo sritis. Tačiau ar technologijos prisideda prie to, kad šiuolaikiniame pasaulyje akivaizdžiai daugėja nerimo sutrikimų? Ar iš tiesų naujosios skaitmeninės technologijos daugeliui iš mūsų kelia nerimą ir stresą? IT nerimui būdingas nerimas, baimė ir fizinė įtampa, susiję su esamu ar būsimu kompiuterio naudojimu, pavyzdžiui, baimė suklysti arba prarasti duomenis. Visa tai gali peraugti į bendrą technologinį stresą. Kraštutiniu atveju IT nerimas gali virsti  technofobija – technologijų baime, kuri verčia priešintis bet kokiam technologijų naudojimui, tuo pačiu lemdama informacijos apie technologijas ir skaitmeninį raštingumą trūkumą.

Tad kaip susidoroti su šiuo informacinių technologijų ir skaitmeniniu nerimu?

Budėk!

Skautų šūkį cituojame ne veltui – tai protingas patarimas. Spręsdami su kompiuteriais ir skaitmeniniais įgūdžiais susijusius reikalus, daugelis jaučiamės šiek tiek baugščiai; tenkinamės išmoktais pagrindais ir stengiamės turėti kuo mažiau reikalų su visokiais techniniais niuansais – ir tai visiškai suprantama. Nepaisant to, streso lygį galima gerokai sumažinti, išsiaiškinus pagrindinius praktinius kompiuterio veikimo principus. Tam labai pravartu perskaityti kompiuterio vadovą ar vieną kitą knygą apie kompiuterius. Ir, žinoma, praktikuotis, praktikuotis ir dar kartą praktikuotis.

Dažnai kurk atsargines kopijas

Jei dar neįpratote kasdien kurti failų atsarginių kopijų, labai svarbu pradėti tai daryti tuojau pat ir reguliariai, geriausiai – kartą per savaitę. Susidūrę su galimais sunkumais, taip neprarasite daug brangaus laiko ir darbo.

FOMO

Tarkime, nebijote naudotis kompiuteriais, bet turite nuolat tikrinti el. paštą ir aktyviai reikštis socialiniuose tinkluose, ir pamažu imate jausti, kad tiesiog privalote būti nuolat prisijungę ir bendrauti. Jei neprisijungiate – jaučiatės sutrikę ir vis galvojate, kad štai tuoj nutiks kažkas nepataisomo. Kaip su visu tuo tvarkytis?

Reiškinio „baimė nepastebėti” paaiškinimas

Su elektroniniu paštu ir socialine žiniasklaida visus mus sieja savotiški meilės ir neapykantos santykiai: skundžiamės, kad gauname per daug el. laiškų, bet puolame tikrinti pašto dėžutės pačiai pirmai progai pasitaikius, baimindamiesi, jog štai tuojau ką nors svarbaus praleisime. Angliškai šis reiškinys vadinamas FOMO – baime kažko nepastebėti (angl. fear of missing out). Santykius su el. laiškais dažnai paaštrina kelios el. pašto paskyros, skirtos įvairioms gyvenimo sritims, t. y. darbui ar verslui, asmeniniams poreikiams, pvz., sporto klubo ar parapijos grupei. Kad nesijaustume atitrūkę nuo realybės, tenka nuolat tikrinti socialinę žiniasklaidą – taip nesijaučiame palikti nuošalyje. Užsisuka ydingas ratas.

Kaip suvaldyti baimę likti nepastebėtam? FOMO – tai mūsų pačių susigalvotas psichologinio kankinimo įrankis, pati blogiausia mūsų proto fantazija.

4 patarimai, kaip apsaugoti psichikos sveikatą nuo FOMO

  1. Iššokantieji pranešimai
    Padarykite sau paslaugą ir išjunkite visus iššokančiuosius el. pašto pranešimus tiek kompiuterio darbalaukyje, tiek mobiliajame telefone – juk jūs nenorite, kad jus nuolat trukdytų, ar ne? Tai pasakytina ir apie erzinantį neperskaitytų el. laiškų skaičiaus „nutildymą“, kuris dažnai rodomas prie el. pašto vartotojo paveikslėlio. 100 neskaitytų el. laiškų tik didina streso lygį ir masina peržvelgti gautą korespondenciją.
    Visai nebūtina pamatyti kiekvieno laiško kaskart, kai tik jis gaunamas – tai pasakytina ir apie svarbius adresatus. Paštas nėra momentinio susirašinėjimo priemonė, o nuolatinis jo tikrinimas tik blaško ir atitraukia nuo nuodugnaus darbo.
    Išjunkite visus neesminius pranešimus, įskaitant „Facebook“, „Twitter“ ir „WhatsApp“ – tai gali nepaprastai išlaisvinanti. Dar vienas patarimas: perkelkite el. pašto programas į antrąjį išmaniojo telefono puslapį.
  2. Sveikas atstumas
    Iš baimės ką nors praleisti, nesakykite „taip“ visiems įvykiams iš eilės – laikykitės sveiko atstumo nuo ekranizuotų kitų žmonių gyvenimo versijų. Vieną savaitę registruokite laiką, kurį praleidžiate kasdien tikrindami el. laiškus, susirašinėjimo žinutes ar socialinius tinklus. Pagalvokite, ką dar būtų galima nuveikti per tą laiką? Baimė nepastebėti yra tikra, o ne išgalvota, ir ji gali būti pavojinga. Tačiau jei žinote, kaip su šia baime kovoti, nuo jos galite išsivaduoti. Pagalvokite apie JOMO (angl. joy of missing out) – džiaugsmą praleisti.
  3. Nustatykite prioritetus
    Atminkite, kad informacijos, kurią galite apdoroti, kiekis yra ribotas. Todėl sutelkite dėmesį į tuos žmones ir duomenis, kurie jus tikrai domina arba gali būti jums naudingi.
  4. Imkitės veiksmų
    Būdami nuolat prisijungę ir bijodami ką nors praleisti, iš tikrųjų praleidžiate savo gyvenimą. Užuot žiūrėję, ką daro kiti, ir leidę laisvalaikį fotografuodami, filmuodami ar kitaip skelbdami apie savo veiklą, mėgaukitės maloniomis patirtimis ir dalykitės jomis su tais, kurie jums iš tikrųjų rūpi.