Crew project

Interneto naudojimas daugeliui tapęs kasdiene veikla, tačiau kartais – tokia jau ta žmogiškoji prigimtis – nenustojame galvoti apie tai, o kuo gi grindžiama jame pateikiama informacija. Gyvename laikmetyje, kai informacija plačiai prieinama. Kaskart, kai kyla kokių klausimų, savaime suprantama, kur ieškoti atsakymo: reikia pasigūglinti (angl. Google it), o ne kviesti susirinkimą. Tai smarkiai skiriasi nuo to, kas buvo anksčiau, kai knygos tarnavo kaip pagrindinis informacijos šaltinis. Šiais laikais analizuojant mus supančią skaitmeninę informaciją, pagrindinis raktas į ją yra kritinis mąstymas.

Yra daug kritinio mąstymo apibrėžimų. Supaprastintai tariant, kritinis mąstymas reiškia gebėjimą galvoti savo galva. Kad galėtumėte kritiškai mąstyti, turite sugebėti:

1. Nagrinėti ir įvertinti informaciją bei argumentus,
2. Pamatyti modelius ir jų tarpusavio ryšius,
3. Išsiaiškinti ir kurti prasmingą informaciją.

Kritinio mąstymo įgūdžius turintis asmuo gali:

1. Suprasti ryšius tarp idėjų,
2. Nustatyti argumentų ir idėjų svarbą bei tinkamumą,
3. Atpažinti, kurti ir vertinti argumentus,
4. Nustatyti samprotavimų nenuoseklumą ir klaidas,
5. Nuosekliai ir sistemingai spręsti problemas,
6. Apsvarstyti savo prielaidų, įsitikinimų ir vertybių pagrindimą.

Kritinio mąstymo įgūdžiai

Jūs tikriausiai jau turite kritinio mąstymo praktikos iš kitų gyvenimo sričių: pavyzdžiui, nusprendžiate, kurį telefoną, kompiuterį ar automobilį įsigyti, kur gyventi ar net ką vilkėti tam tikra proga. Kiekvienoje situacijoje tikriausiai darote ne tik tai, ką liepia kažkas kitas, bet ir priimate sprendimą remdamiesi daugybe veiksnių. Kritinių gebėjimų pritaikymas skaitmeniniams įgūdžiams reiškia panaudoti savo sugebėjimus surasti, įvertinti, valdyti, prižiūrėti, tvarkyti skaitmeninę informaciją ir ja dalintis. Be to, tai yra gebėjimas interpretuoti skaitmeninę informaciją akademiniais ir profesiniais tikslais ir peržiūrėti, analizuoti ir pateikti ją skirtingose aplinkose. Kritinis informacijos vertinimas atliekamas atsižvelgiant į jos kilmę, aktualumą, vertę ir patikimumą. Jis susijęs su autorių teisėmis ir atviromis alternatyvomis, pvz., supratimu, kaip veikia kūrybinės draugijos; su gebėjimu atpažinti skaitmeninius kūrinius skirtinguose kontekstuose.

Vienas iš svarbiausių būdų būti internete – tai gebėjimas kritiškai suvokti, iš kur gaunamas turinys ir kas jį sukūrė. Turėtumėte mokėti užduoti klausimus, kurie padėtų geriau suprasti kontekstą.

Kalbant apie svarbiausius įgūdžius, būtina sugebėti rinkti, valdyti skaitmeninius duomenis, juos pasiekti ir  naudoti skaičiuoklėse, duomenų bazėse bei kitų formatų ištekliuose, taip pat interpretuoti duomenis, gaunamus vykdant užklausas, duomenų analizes ir ataskaitas. Tai ir yra jūsų duomenų raštingumo bei asmeninių duomenų saugumo praktikos pavyzdžiai.

Duomenų raštingumas apima supratimą, kaip duomenys naudojami profesiniame ir viešajame gyvenime; kokios yra teisinės, etinės ir saugumo rekomendacijos, taikomos duomenų rinkimui ir naudojimui; kaip veikia algoritmai, galų gale – kaip gali būti renkami ir naudojami asmens duomenys. Jums nereikia būti duomenų ekspertu ar profesionalu, tačiau turite žinoti apie tokių taisyklių egzistavimą ir pavojus, kurių gali kilti tinkamai jų nesilaikant.

Kitas svarbus veiksnys – gebėjimas kritiškai priimti įvairiose skaitmeninėse medijose, įskaitant tekstą, grafiką, garso ir vaizdo įrašus bei animaciją, publikuojamus pranešimus, į juos reaguoti, kruopščiai atsirinkti, papildomai redaguoti bei keisti jų paskirtį, atiduodant deramą pripažinimą kūrėjams. Kritinis informacijos vertinimas galioja ir žiniasklaidos pranešimų kilmės šaltiniui bei tikslui. Būtina ugdytis supratimą apie skaitmeninę žiniasklaidą kaip socialinę, politinę ir švietimo priemonę, o jos gamybą suvokti kaip techninę praktiką.

Vertinant skaitmeninį turinį, ieškoma geriausių jo pavyzdžių. Pavyzdžiui, nesinori turinio, kuris yra tiesiog elektroninė vadovėlio versija be jokios pridėtinės vertės. Tačiau tam, kad skaitmeninis raštingumas kaip skaitmeninio turinio paieškos, įvertinimas, naudojimas ir kūrimas prasmingais ir atsakingais būdais taptų pratiškai pritaikomas, reikalingi mąstymo įgūdžiai ir techniniai sugebėjimai.

Reikia turėti omenyje, kad ieškant kokybiško skaitmeninio turinio, verta taikyti įvairias strategijas. Naudodamiesi keliomis paieškos programomis, išvengsite asmeninių filtrų „burbulo“. O naudodami rašytinius, vaizdo ir garso išteklius, galėsite naršyti informaciją įvairiais pjūviais ir taip susirinksite įvairių duomenų. Vėliau galėsite įvertinti, kiek jie atitinka jūsų reikalavimus.

Ne mažiau svarbu, kad prieš pradėdami atitinkamo skaitmeninio turinio paiešką, gerai apsvarstytumėte užklausos klausimą, į kurį ieškote atsakymo, arba nagrinėjamą temą. Įsivertinkite, kokios informacijos jau turite, o kokios dar reikia, pvz., apžvalgų, išsamių analizių/tyrimų. Sudarykite sąrašą, kiek informacijos trūksta, kokios žinių spragos žioji.

Dabartiniame skaitmeniniame amžiuje kiekvienas savo svetainėse, socialinės žiniasklaidos platformose ir kituose internetiniuose forumuose gali platinti bet kokią informaciją. Deja, tie, kurie tuo pat metu tos informacijos ieško, dažniausiai netikrina jos tikrumo. Todėl propaganda ir melagienos dažnai suprantamos kaip tiesa, todėl kyla problemų priimant sprendimus. Vieno informacijos tikrinimo standarto nėra.

Kaip efektyviai ieškoti skaitmeninio turinio? Geresnių rezultatų galima tikėtis naudojant tikslius raktinius žodžius ir paieškos strategijas. Galvojant apie užklausos ar temos raktinius žodžius, reikia įtraukti ir sinonimus. Verta panagrinėti žodynus ir tezaurą, kurie praverčia sudarant raktinių žodžių sąrašą. Priklausomai nuo klausimo ar temos, kuria norite gauti informacijos, pasirinkite tinkamiausią paieškos šaltinį, pavyzdžiui, paieškos programą (-as) ir (ar) internetines duomenų bazes. Bandykite naudoti įvairius raktinius žodžius ir paieškos metodus, kad išplėstumėte ar susiaurintumėte paiešką.

Paieškos internete būdai:

1. Išimkite žodžius iš paieškos: įdėkite brūkšnelį (-) prieš žodį, kurį norite palikti. Pvz., jaguaro greitis – automobilis.
2. Ieškokite tikslios atitikties: įdėkite žodį ar frazę į kabutes. Pvz., „aukščiausias pastatas“.
3. Ieškokite skaičių diapazone: įrašykite du taškus (..) tarp dviejų skaičių. Pvz., fotoaparatas 50 € .. 100 €.
4. Sujunkite paieškas: tarp kiekvienos paieškos užklausos įterpkite „OR“. Pvz., maratonas OR lenktynės.
5. Ieškokite konkrečios svetainės: prieš svetainę ar domeną įterpkite „site:“. Pvz., site: youtube.com arba site: .gov.
6. Ieškokite susijusių svetainių: Prieš žinomą žiniatinklio adresą įterpkite „related:“. Pvz., related: time.com.

Dauguma informacijos internete atsirado ne be priežasties. Įmonės ir rašytojai, patalpinę informaciją internete, tikriausiai bandė skaitytojams ką nors parduoti. Dalis turinio kūrėjų yra propagandistai, norintys paveikti skaitytojo mąstymo būdą. Kritinis mąstymas padeda apmąstyti problemas ir pritaikyti teisingą informaciją priimant sprendimus. Svarbu, kad skaitmeninis amžius išmokytų atskirti faktinę ir netikrą informaciją. Be to, gerai, kad informacija gaunama iš įvairių internetinių ir neinternetinių šaltinių – svarbiausia, kad ji būtų tiksli ir pakankamai pagrįsta faktais.

Klausti visada yra gerai. Tai daro mus geresniais mokiniais ir mąstytojais. Kritiški klausimai reiškia gilinimąsi į klausimą, o ne elementarų klausinėjimą kas, kur, kada, kaip ir kodėl. Užuot to klausus, verta užduoti daugiau aprašomųjų klausimų: pavyzdžiui, tokių kaip „Kam tai naudinga?“, „Kas trukdo veikti?“, „Kodėl tai tęsėsi taip ilgai?“ arba „Kaip tai pakeisti į gera?“.

Kaip sako Jesse R. Sparksas, turime išsiugdyti skaitmeninio informacinio raštingumo įgūdžius, reikalingus informacijos teisingumui, aktualumui, patikimumui ir argumentų kokybei įvertinti, kad galėtume efektyviai mokytis, spręsti problemas ir priimti sprendimus šiuolaikiniame pasaulyje.