Kritinis mąstymas
Kritinis mąstymas – tai gebėjimas įvertinti informaciją ir nustatyti, ar ji teisinga, ar klaidinga. Kritiškai mąstyti apie iššūkį ar problemą reiškia būti atviram alternatyviems sprendimo būdams ir visus juos apsvarstyti.
Šiais laikais kritinis mąstymas apibrėžiamas kaip gebėjimas aiškiai ir racionaliai mąstyti, priimant gerai apgalvotus, logika ir argumentais grįstus sprendimus. Kritiški mąstytojai identifikuoja, analizuoja ir sprendžia problemas vadovaudamiesi tam tikra logine seka, o ne nuojautomis ar instinktais.
Kritiškai mąstyti reiškia aktyviai mokytis, o ne vien pasyviai gauti informaciją. Visi pateikti argumentai ir išvados priimami ne tiesiog šiaip sau, o vadovaujantis kritišku požiūriu į pateikiamus argumentus ir išvadas.
Penki bendrieji ir patys svarbiausi kritinio mąstymo įgūdžiai:
- Stebėjimas: pastabūs žmonės greitai užčiuopia ir įžvelgia naują problemą. Stebėjimo įgūdžiai tobulėja lėtai apdorojant informaciją ir atkreipiant dėmesį į kontekstą.
- Analizė: gebėjimas analizuoti ir visapusiškai įvertinti situaciją apima žinojimą, kokie faktai, duomenys ar informacija šiai problemai yra svarbūs. Analizuojant taip pat reikia atlikti nešališkus tyrimus.
- Loginės išvados: daromos remiantis surinkta informacija.
- Komunikacija: efektyvaus bendravimo įpročiai, įskaitant aktyvų klausymąsi ir pagarbą, padeda suprasti kitus požiūrius ir ramiai, racionaliai paaiškinti savuosius.
- Problemų sprendimas: kritinis mąstymas reikalingas norint įgyvendinti geriausią sprendimą ir suprasti, ar jis naudingas tikslui.
Žr. vaizdo įrašą iš konferencijos „TED Ed“ apie 5 patarimus, kaip pagerinti kritinį mąstymą: https://youtu.be/dItUGF8GdTw.
Išsilavinęs kritiškas mąstytojas:
- Kelia klausimus ir problemas, aiškiai ir tiksliai juos formuluoja;
- Efektyviai bendrauja su kitais, ieškodamas, kaip išspręsti sudėtingas problemas,
- Renka ir vertina atitinkamą informaciją, naudodamas abstrakčias idėjas jai interpretuoti, tikrina jas vadovaudamasis atitinkamais kriterijais ir standartais,
- Susidūręs su kitokio mąstymo pavyzdžiais, mąsto atvirai, atpažįsta ir įvertina kitų prielaidas, potekstę ir praktinius padarinius.
PRAKTINĖ UŽDUOTIS
Pavadinimas: Faktas vs. nuomonė
Tikslas: šiuolaikinėje visuomenėje riba tarp faktų ir nuomonių smarkiai nusitrynusi. Šis pratimas skirtas faktui nuo nuomonės atskirti. Faktas gali būti įrodytas kaip teisingas arba kaip klaidingas. Nuomonė yra jausmo ar požiūrio išraiška ir negali būti teisinga ar klaidinga. Šios užduoties pagrindą sudaro sokratiškasis tyrimo metodas, kai dalyviai verčiami nuolat klausti „kodėl“.
Ugdomi įgūdžiai: efektyvus bendravimas, įvairiapusis mąstymas, samprotavimai, loginės išvados, kultūringas diskutavimas.
Minimalus dalyvių skaičius: 4.
Trukmė: 30–45 minučių.
Minimalus instruktorių skaičius: 1.
Kiti reikalavimai: faktų ar nuomonių sąrašas.
Trumpas aprašymas: faktus arba nuomones, suformuluotus kaip teiginiai, užrašykite ant popieriaus arba ant lentos. Dalyviai suskirstomi į grupes mažiausiai po 2. Jeigu tai yra faktas, dalyviai prie teiginio pažymi F ir paaiškina, kaip tai galima įrodyti. Jei tai yra nuomonė, dalyviai prie teiginio pažymi N ir trumpai paaiškina, kodėl, jų nuomone, teiginio neįmanoma įrodyti. Kol dalyviai dirba grupėse, jiems užduodami toliau pateikiami klausimai bei sugalvojama dar kitokių. Dalyviai turi paaiškinti, kodėl teiginys gali arba negali būti įrodytas kaip faktas.
- Kaip galima neabejotinai įrodyti šį teiginį?
- Ar šis teiginys šališkas?
- Ar teiginys remiasi patikrinta informacija, ar prielaida? Kaip tai nustatyti?
- Ar teiginyje naudojama aprašomoji kalba, apeliuojanti į mūsų emocijas?
- Ar šiame teiginyje yra kas nors klaidinančio?
- Ar faktai patikimi?
- Ar nuomonės pagrįstos faktais?
- Jei visi dėl ko nors sutariame, ar tai tampa faktu?
- Kaip dar galime tai patikrinti?
