Kritinis stebėjimas

Kreipkite dėmesį į smulkmenas. Jos virsta dideliais dalykais. Jocko Willink  

Kritinis stebėjimas – tai gebėjimas pastebėti arba analizuojant surasti subtilias detales, kurios leidžia geriau taktiškai manevruoti situacijoje. Stebėjimo įgūdžiai leidžia susirinkti informaciją apie objektus, įvykius, požiūrius ir reiškinius, panaudojant tam vieną ar kelis pojūčius, – taip sukuriamas pagrindas efektyviai ir rezultatyviai komunikacijai.

Kritinis stebėjimas – tai vadinamasis minkštasis įgūdis, tačiau jo rezultatai gali būti sunkiasvoriai.Šiuolaikinėje darbo vietoje kritinis stebėjimas suteikia darbuotojams galimybę įžvelgti problemą tada, kai jos horizonte dar nė nematyti, ir leidžia interpretuoti pastebėtus duomenis taip, kad jie būtų kuo naudingesni keičiantis poreikiams. Kritinio stebėjimo įgūdis tampa vis svarbesnis, mat vis dažniau tikimasi, jog darbuotojai priims sprendimus interpretuodami situaciją, o ne aklai atlikdami paskirtas užduotis copy-paste stiliumi be jokių interpretacijų. Gebėjimas užčiuopti subtilius kalbos ir situacijų niuansus didina darbuotojo strateginę vertę, kurią jis gali suteikti jį samdančiai organizacijai.

Kritinis stebėjimas iš pirmo žvilgsnio yra nieko ypatinga: tereikia atkreipti dėmesį į subtilias detales, kurios kitu atveju galimai liktų nepastebėtos, nesvarbu, ar būtų susijusios su žmonių elgesiu bei išvaizda, ar su situacijos aplinka. Tačiau iš tikrųjų kritinis stebėjimas yra kuo tikriausias įgūdis, kuriam ugdyti reikalinga nuolatinė praktika.

„Išmokite kreipti dėmesį į smulkmenas. Mes dažnai nepastebime situacijų niuansų ir tada laužome galvas bandydami suprasti, kodėl viskas klostėsi taip, o ne kitaip. Atkreipkite dėmesį. Smulkmenos svarbios; jos mažiau svarbios, bet vis tiek svarbios“, – teigia Jocko Willink*, dvidešimt metų tarnavęs Junginių Valstijų karinio jūrų laivyno specialiosios paskirties dalinyje SEAL ir tapęs labiausiai apdovanoto Irako karo specialiųjų operacijų padalinio „Task Unit Bruiser“ vadu. 

Naudingi praktiniai patarimai  

1. Būkite smalsūs.

Smalsumas yra pirmasis raktas į bet kokio pobūdžio stebėjimus. Domėkitės asmeniu / reiškiniu / situacija, su kuriais susiduriate – tada lengviau pastebėsite detales, kurias šiaip galbūt praleistumėte.Šerlokas Holmsas ir jo garsusis dedukcijos metodas gali būti laikomas tipišku kritinio stebėjimo pavyzdžiu. Holmsas ne tik analizavo tai, ko tikėjosi pamatyti, bet ir domėjosi smulkmenomis, kurios privedė prie kažko netikėto. Daktaras Vatsonas: „Ar yra kas nors, į ką norėtumėte atkreipti mano dėmesį?“Šerlokas Holmsas: „Į keistą šuns elgesį naktį“.Daktaras Vatsonas: „Šuo naktį nieko nedarė.“Šerlokas Holmsas: „Tai ir keisčiausia.“(Ištrauka iš Sero Arthur Conan Doyle romano „The adventure of Silver Blaze“)Šis paprastas pastebėjimas parodo Šerloko Holmso dėmesį detalėms ir jo mąstymą, jog kartais svarbiausi įkalčiai yra tie įvykiai, kurie neįvyko. Holmsas supranta, kad tas, kuris padarė nusikaltimą, turėjo gyventi tuose pačiuose namuose, nes nusikaltėliui prisiartinus, šuo nelojo. 

2. Mąstykite kaip 8-as prisiekusysis.

Gero kritinio stebėjimo pavyzdys yra ir 8-as prisiekusysis Davisas, kurį vaidino velionis amerikiečių aktorius Henry Fonda. Davisas yra pagrindinis televizijos novelės ir filmo „12 įtūžusių vyriškių“ (angl. 12 Angry Men) veikėjas, aštuntas iš dvylikos prisiekusiųjų.Filme „12 įtūžusių vyriškių“ H. Fonda personažas atsisako sutikti su kitų 11 prisiekusiųjų nuomone, esą apkaltintas paauglys yra akivaizdžiai kaltas. Nagrinėjamoje žmogžudystės byloje 8-as prisiekusysis atkreipia dėmesį į tokią informaciją, kurią kiti praleido. Likusiųjų prisiekusiųjų nuomonė pamažu keičiasi, kai pateikiama nenuginčijamų įrodymų, jog prieš kaltinamąjį panaudotuose liudijimuose yra trūkumų. Galiausiai liudininkų parodymai vienas po kito atmetami kaip keliantys abejonių. „Kritinis stebėjimas pirmiausia reikalauja skeptiško požiūrio. Tam reikia laiko ir energijos. Suabejokite tuo, kas jums sakoma, nerkite giliau nei paviršutiniški įspūdžiai. Nepriimkite visuotinės „išminties“, mitų ir gandų, kurie paprastai sklando įmonėse ir organizacijose.“Stefan Stern, Londono Cass verslo mokyklos kviestinis vadybos profesorius  Skepticizmas ir kritiškas stebėjimas retai padaro žmogų malonų ir populiarų kitų akyse. Taigi, jį reikia normuoti. Tačiau toks mąstymas taip pat gali padėti išvengti daugybės nereikalingų ir žalojančių klaidų tiek asmeniniuose santykiuose, tiek profesinėje srityje.

PRAKTINĖ UŽDUOTIS

Pavadinimas. Aštuntas prisiekusysis

Tikslas: asmeninio stebėjimo įgūdžių lavinimas ir analizė.

Ugdomi įgūdžiai: kritinis stebėjimas.

Minimalus dalyvių skaičius: individualus darbas su vėliau surengta grupine diskusija.

Trukmė: 114 minučių filmo peržiūrai ir iki 15 minučių moderuojamajai diskusijai.

Minimalus instruktorių skaičius: 1.

Kiti reikalavimai: užduotį galima atlikti namuose / auditorijoje / internetu.

Trumpas aprašymas: pakvieskite užduoties dalyvius pažiūrėti filmą „12 įtūžusių vyriškių“. Paprašykite dalyvių akylai stebėti, kaip rutuliojasi veiksmas. Aptarkite, ką 8-as prisiekusysis daro, kad paveiktų ir įtikintų kitus prisiekusiuosius. Pavyzdžiui, atlikite eksperimentą 8-o prisiekusiojo teiginiui patikrinti, jog liudijęs senukas negalėjo pasiekti durų per 15 sekundžių. Paprašykite dalyvių suskaičiuoti epizodus, kurie, jų nuomone, yra labai svarbūs atskleidžiant tiesą. Surenkite mažą konkursą, kad išsiaiškintumėte, kuris dalyvių suskaičiavo daugiausia epizodų.

3. Matykite platesnį vaizdą.

Pirmiausia mokykitės kritiškai stebėti save. Įsivaizduokite save gana įprastoje situacijoje: pavyzdžiui, kaip darbuotoją, kuris sunkiai laikosi duotų terminų. Išlavinti kritinio stebėjimo įgūdžiai kaip mat leistų pastebėti, kad problemų dėl terminų kyla tam tikro X mėnesio savaitę X. Suskaidykite šią savaitę detaliau. Galbūt tą savaitę sutuoktinis dirba pamainomis ir dėl to tenka daugiau rūpesčių dėl vaikų priežiūros / namų ūkio / vaikų vežiojimo? Žinodami atsakymus, mėnesio užduotis galite pradėti daryti anksčiau. Kitas variantas – susitarti, kad X savaitę dirbsite iš namų.
To neišsiaiškinus, lengva save laikyti neefektyviu darbuotoju ir prastu laiko vadybininku. Taigi, svarbu suprasti, kaip kasdienės užduotys atsiliepia bendram mėnesio užimtumui.

Kritiškai stebėti įgudę darbuotojai moka šį talentą panaudoti savęs auginimui. Jie yra labiau sąmoningi ir pasitikintys savimi dėl to, kad turi galimybę efektyviai išsiaiškinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Todėl po kiekvienos veiklos, tokios kaip susitikimas, mokymas, renginys ir pan., skirkite laiko apmąstymams. Tai padės geriau įsisavinti informaciją ir ją išanalizuoti.

PRAKTINĖ UŽDUOTIS

Pavadinimas: Kokio tipo stebėtojas esate?

Tikslas: asmeninio stebėjimo įgūdžių lavinimas ir analizavimas.

Ugdomi įgūdžiai: kritinis stebėjimas.

Minimalus dalyvių skaičius: individualus darbas su grupine diskusija vėliau.

Trukmė: individualus darbas – 5–10 min., moderuojama diskusija – iki 15 min.

Minimalus instruktorių skaičius: 1.

Kiti reikalavimai: užduotį galima atlikti namuose / auditorijoje / internetu.

Trumpas aprašymas: jeigu jūsų atsakymas į klausimą yra teigiamas, ties atitinkamu klausimu padėkite varnelę. Taip sužinosite, kiek kritiškas stebėtojas esate.

 

Nesvarbu, kiek langelių pažymėjote – kiekvieną išvardytų įgūdžių galima patobulinti praktikuojantis. Toliau pateikiami keli naudingi patarimai.

Aktyvus klausymas yra įgūdis. Tai gebėjimas įdėmiai klausytis žmonių ir stengtis juos suprasti. Jis reikalauja susikaupti ties tuo, kas sakoma ir gebėjimo parodyti, kad klausotės, taip pat patvirtinimo, jog suprantate, kas sakoma. Kitaip tariant, aktyviai klausytis reiškia kreipti dėmesį. Atminkite, kad klausydamiesi aktyviai tuo pat metu negalite atlikti kitų užduočių, vengti akių kontakto, daryti prielaidų ir formuluoti atsakymų savo galvoje. 

Emocinis intelektas padeda suprasti, kodėl žmogus elgiasi vienaip arba kitaip ir kodėl tai svarbu, o ne koncentruotis ties tuo, ką jis padarė. Šio tipo intelektas, dažnai dar vadinamas empatija, padeda suprasti emocijas, įskaitant savo ir kitų, geriau valdyti stresą, spręsti konfliktus ir galiausiai – geriau dirbti. 

Nesąmoningas šališkumas tam tikrose situacijose gali „pramušti“ ir pakenkti mūsų supratimui apie žmones, kad ir kokiais atvirais bei sąžiningais kitiems save laikytume. Išlavinusieji kritinio stebėjimo įgūdžius asmenys gerai suvokia galimą nesąmoningą šališkumą ir aktyviai stengiasi kovoti su jo apraiškomis savo elgesyje. Pažiūrėkite 9 min. 46 sek. trukmės vaizdo įrašą anglų kalba apie nesąmoningą šališkumą Unconscious Bias (Critical Observation) ir aptarkite jį grupėje. Ar kada nors buvote atsidūrę vaizdo įraše pavaizduotose situacijose?

 

Žinojimas, ko nežinai. Andragogikoje yra tokia samprata, kad tam tikrus dalykus suaugusieji žino ir patys žino, kad juos žino. Yra tokių dalykų, kurių suaugusieji nežino ir patys žino, kad jų iš tikrųjų nežino. Tačiau kiekvienas suaugusysis taip pat galėtų sudaryti ilgą sąrašą dalykų, kurių nežino ir net pats nežino, kad nežino. Kritiški stebėtojai visada ieško to, ko nežino, kad galėtų mokytis ir tobulėti. Mokymasis pastebėti tai, ko dar nežinome, yra vertingas įgūdis bet kurioje organizacijoje.

Atrasti pagrindinę problemos priežastį – tai viena iš stiprybių, kuria pasižymi akylai stebintieji procesus. Jie gali įsigilinti į problemos priežastį, net jei ta priežastis atsitiktiniam stebėtojui nėra akivaizdi. Kuo geriau sugebama kritiškai stebėti, tuo geriau galima rasti atsakymus į visus kodėl.

The Five Whys (Critical Observation)

Nuorodos

  1. Andrew MacDowal. How to improve your critical observation skills. https://www.fm-magazine.com, 2019.
  2. Jocko Willink. Leadership Strategy and Tactics– Field Manual. © Pan Macmillan, 2020.
  3. https://www.ej4.com