Kūrybiškas mąstymas

Iš anglų kalbos atėjusi metafora „mąstyti už dėžės ribų“ (angl. thinking out-of-the box) paprastai reiškia problemų sprendimą naujais, novatoriškais būdais, sudėtingų situacijų permąstymą iš esmės ir iš įvairių požiūrio taškų, atsižvelgiant į keletą konkrečių sąlygų.

Mąstyti už metaforinės dėžės ribų – sudėtinga, ypač dėl to, kad žmonės yra įpročių varžomos būtybės ir dauguma jų teikia pirmenybę pažįstamiems kasdienybės patogumams. Daugelio žmonių nuomone, metaforinės dėžės ribų reiškia abejoti senais įsitikinimais.

Yra 3 veiksmingi būdai, kaip paskatinti mąstymą už metaforinės dėžės ribų:

  1. Laužyti įpročius. Susidūrus su iššūkiu, sprendimo būdų dažniausiai ieškoma remiantis praeities patirtimi ir išbandytomis idėjomis, kurios suveikė. Toks metodas gimsta strategiškai pasiskaičiavus riziką. Tačiau norint diegti naujoves ir kurti tikrai originalius sprendimus, svarbu išeiti iš komforto zonų. Ypač skaitmeniniame amžiuje įmonei ar darbuotojui labai svarbu rasti naujų sprendimų. Geriausias būdas tai padaryti ir tobulėti – praktikuotis, laužyti kasdienius įpročius ir atitrūkti nuo įprastų metodų bei veikimo būdų.

 

  1. Pažvelgti kitomis akimis. Kai kyla problemų ar klausimų, paprastai stengiamasi kuo greičiau surasti sprendimą. Tačiau labai svarbu nepamiršti į galimus problemos sprendimo būdus pažvelgti kitomis akimis. Pavyzdžiui, norint įsigilinti į problemą, galima ją permąstyti dalyvaujant kitiems žmonėms, išanalizuoti klausimą iš įvairių pusių ir perspektyvų. Šį gebėjimą padeda tobulinti įsivaizdavimas, esą sprendimas priimamas kieno nors kito vardu, t. y. bandymas atsidurti kito žmogaus situacijoje. Kokių galimybių jis turi? Ką jam patartumėte? Kaip siūlytumėte spręsti problemą? Kokie galimi kiekvieno pasirinkimo padariniai?

 

  1. Nebijoti nesėkmės. Netipinis mąstymas reikalauja didelio kūrybiškumo ir rizikos; pastaroji didina grėsmę suklysti, todėl būtina tam rengtis. Nesėkmė paprastai ištinka prieš užklumpant didelei sėkmei. Dažniausiai nesėkmės kartėlio tenka naujiems ir originaliems gaminiams, koncepcijoms ir dizaino elementams. Didžiausi novatoriai žino, kad nesėkmė – tai dar ne viskas. Ji suteikia progos savirefleksijai, veda į naujus sprendimus ir požiūrius. Asmuo, nesugebantis tvarkytis su klaidomis, pasiduoda po pirmo sudėtingesnio karto. O tas, kuris geba mąstyti už metaforinės dėžės ribų, iš esmės yra pasirengęs rizikuoti ir klysti. Nieko naujo, kad daliai geriausių atradimų ir kūrinių pradžią davė būtent klaidos.

 

Kai sunku sugalvoti naujų idėjų, kelios paprastos gudrybės padeda išeiti iš komforto zonos ir mąstyti kūrybiškai.

PRAKTINĖ UŽDUOTIS


Pavadinimas:
Mąstymas už metaforinės dėžės ribų (naudojant tikrą dėžę)

Tikslas: rasti geriausią problemos sprendimą.

Ugdomi įgūdžiai: lateralinis (šoninis) mąstymas.

Minimalus dalyvių skaičius: 4.

Trukmė: neribota.

Minimalus instruktorių skaičius: netaikoma.

Kiti reikalavimai: atviras grindų plotas, stalas su kėdėmis, rašikliai, sąsiuvinis, dėžutė, vaidmenų kortelės su užrašais RAŠYTOJAS, SKAITYTOJAS, UŽDUOČIŲ VADOVAS, VEDĖJAS, diagramų popierius.

Trumpas aprašymas: kiekvienas išsitraukia po vieną vaidmenų kortelę. RAŠYTOJAS užrašo informaciją, SKAITYTOJAS vieną po kito skaito nurodymus, UŽDUOČIŲ VADOVAS rūpinasi, kad dalyviai nemestų užduoties, o VEDĖJAS visai grupei paaiškina instruktoriaus idėjas.

Instruktorius sugalvoja problemą ir ją perskaito. Kiekvienas grupės narys turi suprasti problemą ir jam tenkančią užduotį. Tada prasideda kolektyvinis idėjų kūrimas: grupė stengiasi surašyti kuo daugiau problemos sprendimo būdų, o RAŠYTOJAS juos visus rašo ant popieriaus lapo. Eigoje apsvarstomi kiekvienos idėjos pranašumai ir trūkumai.

Tada surengiama diskusija apie pateiktus pasiūlymus ir išrenkama geriausia idėja. Grupė turi apgalvoti, ar pasirinkus konkretų sprendimą kažkas gali nepavykti ir galiausiai atlikti individualius pakeitimus.

RAŠYTOJAS užrašo sprendimą ant diagramų popieriaus. Galiausiai grupė pristato problemą ir paaiškina jos priežastis, sprendimo būdus ir pasirinktus argumentus.