Kūrybiškumas

Kūrybinio mąstymo įgūdžių lavinimas – itin svarbi gyvenimo dalis, nesvarbu, kokioje srityje bedirbtumėte.

Anot Alves ir kt. (2005), kūrybiškumą galima apibūdinti kaip idėjų generavimą. Inovacijos reiškia šių idėjų pavertimą nauju produktu ar paslauga, kurią kas nors gali nusipirkti ar panaudoti.

Kita vertus, Amabile (1998) apibrėžia tris svarbias kūrybiškumo dedamąsias: kompetenciją, kūrybinio mąstymo įgūdžius ir motyvaciją. Asmens kūrybiškumo lygis priklauso nuo šių trijų dedamųjų samplaikos.

Šaltinis: Teresa M. Amabile, „How ti kill Creativity“, harvards Business Review, September-October 1998, 77-87.

 

Kūrybinis mąstymas yra įgūdis ir, kaip ir bet kuris kitas įgūdis, turi būti nuolat lavinamas, kad išliktų aukšto lygio.

 

Kas yra kūrybingumo įgūdžiai?

Štai keletas įgūdžių, kuriuos reikia išsiugdyti, norint mėgautis kūrybiškumo teikiamais pranašumais: 

  1. Eksperimentavimas (daiktų bandymai, siekiant išsiaiškinti, kaip jie veikia),
  2. Gebėjimas susidaryti priešingą nuomonę,
  3. Klausinėjimas,
  4. Bendravimas,
  5. Organizuotumas,
  6. Smalsumas,
  7. Atvirumas (naujoms idėjoms ar nuomonėms),
  8. Vaizduotė,
  9. Problemų sprendimas (nustatant jų priežastis),
  10. Noras rizikuoti (polinkis imtis rizikingų užduočių),
  11. Žingeidumas ir aktyvus domėjimasis naujais atradimais,
  12. Lankstumas ir adaptyvumas (gebėjimas keistis arba leistis lengvai keičiamam pagal situaciją).

Norint išsiugdyti šiuos įgūdžius, būtina nuolat atsidurti situacijose, kur reikalingos naujos idėjos, ir apsupti save bendraminčiais.

Yra keletas veiksmingų įrankių ir metodų kūrybiniam mąstymui stimuliuoti. Tarp geriausių kūrybinio mąstymo metodų minimi šie:

1. Kolektyvinis naujų idėjų svarstymas (Brainstorming)

Pagrindinis tikslas – suburti žmones į grupę ir leisti jiems be jokių trukdžių išsakyti pirmas į galvą šovusias idėjas. Kolektyvinis naujų idėjų svarstymas naudingas tuo, kad surinkus daugybę įvairių sprendimo būdų lengviau pasiekti aukščiausios kokybės.

2. Horizontalusis mąstymas (Lateral thinking)

Horizontalusis mąstymas – tai sąmoningas, sistemingas mąstymo procesas, kurio esmė yra pažvelgti į problemą iš skirtingų kampų, įsigilinant į mažiau akivaizdžias sritis. Metodas naudingas bandant įvertinti tą pačią situaciją iš skirtingų perspektyvų arba apverčiant problemą aukštyn kojomis ir pažvelgiant į ją kitaip.

3. Proto žemėlapis (Mind mapping)

Proto žemėlapis – tai diagrama, sudaryta iš tarpusavyje sujungtų idėjų. Juo naudojantis galima rasti galimus problemos sprendimus, numatyti tiesioginius jų padarinius ir pasirinkti geriausius sprendimo būdus.

PRAKTINĖ UŽDUOTIS

Pavadinimas: Statykime kartu

Tikslas: suvaldyti komandos formavimo veiklą, kurios metu kelios grupės kartu stato konstrukciją iš „Lego“ kaladėlių, tačiau kiekviena jų turi slaptą „užduotį“, dėl kurios bendradarbiavimo procesas tampa sudėtingesnis.

Ugdomi įgūdžiai: bendravimas, vadovavimo dinamika, konfliktų sprendimas, bendradarbiavimas, kantrybė, problemų sprendimo strategijos, empatija, kūrybiškumas, lankstumas ir adaptyvumas.

Minimalus dalyvių skaičius: 4.

Trukmė: 60–120 minučių.

Minimalus instruktorių skaičius: 1.

Kiti reikalavimai: keli „Lego“ kaladėlių rinkiniai, popieriaus lapai.

Trumpas aprašymas:

1 etapas. Dalyviai sugrupuojami po 4–6. Kiekviena grupė susėda aplink stalą, ant kurio padėta „Lego“ kaladėlių dėžutė. Dėžutės negalima liesti, kol neprasidėjo užduočiai skirtas laikas.

2 etapas. Instruktorius paaiškina, kad kiekvienos grupės misija – pastatyti konstrukciją iš duotų „Lego“ kaladėlių. Kiekvienas dalyvis gauna po lapelį su užrašyta individualia užduotimi. Jos negalima atskleisti likusiems komandos nariams.

Konstrukcijai pastatyti skiriama 20 minučių. Viso statybos proceso metu dalyviams negalima kalbėtis. Statybos tęsiamos tol, kol instruktorius praneša, kad baigėsi laikas.

3 etapas. Kiekvienam dalyviui išdalinama po vieną naują užduotį pagal sąrašą. Primenama, kad jos negalima atskleisti kitiems.

4 etapas. Išdalinus užduotis, vėl 20 minučių vyksta statybos. Jei reikia, instruktorius primena, jog užduoties metu neleidžiama kalbėtis.

5 etapas. Po 20 minučių statybos sustabdomos. Dalyvių paprašoma pasidalinti su kitais grupės nariais, kokią užduotį jie buvo gavę.

6 etapas. Galiausiai dalyvių paprašoma apmąstyti ir apibendrinti, kaip jiems sekėsi dirbti grupėje. Naudokite savirefleksijos klausimus (galimi variantai pateikiami toliau):

  1. Ar žmonės atvirai bendravo vieni su kitais?
  2. Ar komandos nariai buvo orientuoti į individualius pasiekimus ar į bendrą sėkmę?
  3. Kaip jautėtės?
  4. Kas jums kaip komandai būtų padėję geriau atlikti šią užduotį?
  5. Ar galėtumėte išeiti iš savo komforto zonos ir atlikti šią užduotį kūrybiškai, vedamas vien vaizduotės?

 

Nuorodos

  1. Alves Jorge, Marques Maria José, Saur Irina & Marques Pedro (2007) Creativity and Innovation through Multidisciplinary and Multisectoral Cooperation. Creativity and Innovation Management
  2. Amabile, T., Conti, R., Coon, H., Lazenby, J., & Herron, M. (1996). Assessing the Work Environment for Creativity. The Academy of Management Journal
  3. Amabile, T. (1998) How to kill Creativity. Harvard Business Review
  4. Flynn, M., Doodley, L., & Cormican, K. (2003). Idea management for organizational innovation. International Journal of Innovation Management, 7, 417.