Motyvacija darbo vietoje

Kad darbas motyvuotų

Motyvacija – tai procesas, kuris sukelia, nukreipia ir palaiko į tikslą orientuotą elgesį. Motyvacija drąsiai vadintina žmogaus veiklos varomąja jėga. Ji gali būti vidinė (kurstoma vidinių poreikių) arba išorinė (pavyzdžiui, skatinama pinigų poreikio).

Darbo rinkoje motyvacija labai svarbi, nes motyvuoti darbuotojai stengiasi kuo geriau dirbti įmonės labui ir tuo pačiu siekia asmeninės sėkmės. Apie tai kalba darbo proceso planavimas (angl. job design) – psichologinės motyvacijos teorija, susidedanti iš penkių pagrindinių elementų (A. Robinson, 2020):

  1. Įgūdžių įvairovė: darbas labiau motyvuoja tada, kai darbuotojams prireikia ne vienų ir tų pačių įgūdžių, o vis kitokių jų derinių;
  2. Užduoties individualumas: ši sąvoka reiškia galimybę atlikti konkrečią užduotį nuo pradžios iki galo ir pamatyti rezultatus – taip darbas tampa labiau motyvuojantis. Jei darbuotojas po truputį prisideda prie kelių skirtingų projektų, galutiniame rezultate jam sunku įžiūrėti savo indėlį, ir tai gali numušti motyvaciją;
  3. Užduoties reikšmingumas: darbas gali padidinti motyvaciją, kai darbuotojo indėlis turi įtakos įmonei ir jis jaučiasi svarbus įgyvendinant vieną ar kitą projektą;
  4. Autonomija: tai darbuotojui duodama tam tikro lygio laisvė pačiam organizuoti savo užduotis ir lanksčiai atlikti patikėtus darbus. Autonomiją siūlantys darbai paprastai esti labiau motyvuojantys ir pageidaujami;
  5. Atsiliepimai apie darbą: paskutinis motyvuojančio darbo elementas – tai galimybė gauti tiek teigiamą, tiek neigiamą atsiliepimą apie savo veiklą. Taip darbuotojas sužino, ką jam reikėtų patobulinti, arba sulaukia pagyrimo už savo indėlį.

Kaip sukurti motyvuojančią atmosferą

Motyvuojanti darbo aplinkos atmosfera didina produktyvumą ir duoda geresnių rezultatų. Tokią atmosferą galima susikurti pasinaudojus toliau pateikiamais pasiūlymais (Scharfenberg, 2010):

  1. Motyvacija kyla iš rūpinimosi, o ne gąsdinimo. Gąsdinimas anaiptol nėra sėkminga motyvacijos strategija. Ji gali būti veiksminga tik laikinai, tačiau tikrai sukels darbuotojų nepasitenkinimą ir numuš ūpą. Kai vadovas rodo, kad jam rūpi darbuotojai ir juos gerbia, šie iš visų jėgų kuo labiau stengiasi siekti geresnių rezultatų;
  2. Darbas turi būti smagus: tikras profesionalas visada siekia užsibrėžtų rezultatų nesidairydamas į šalis. Kita vertus, darbuotojus labiau motyvuoja maloni darbo aplinka, kurioje yra vietos humorui ir nuoširdžiam bendravimui;
  3. Atlygis už deramas pastangas: vienas veiksmingiausių būdų paskatinti darbuotoją ir toliau stengtis – apdovanoti jį už pastangas. Tai kuriam laikui padidina motyvacijos lygį;
  4. Susitaikymas su nesėkme: komandos pastangos ne visada duoda sėkmingų rezultatų. Norint išlaikyti motyvaciją, reikia susitaikyti su nesėkme ir pabandyti išsiaiškinti, kas nesuveikė, kad komanda galėtų patobulinti atitinkamas vietas. Venkite menkinančios kritikos;
  5. Rezultatų vizualizavimas: kai darbuotojams padedama įsivaizduoti galutinį rezultatą ir pamatyti bendrą vaizdą, didėja jų motyvacija ir jie labiau stengiasi siekti tikslų.

Savimotyvacijos metodai

Savimotyvacija suprantama kaip gebėjimas paskatinti save imtis vienokios ar kitokios veiklos arba ją tęsti, nepaisant nesėkmių. Tai svarbus įgūdis, kurio galima išmokti ir jį praktikuoti. Savimotyvacija gerina gyvenimo kokybę ir padeda pasiekti tikslų.

Skiriami keturi savimotyvacijos elementai: asmeninis noras ko nors pasiekti; įsipareigojimas siekti asmeninių ar organizacijos tikslų; iniciatyvumas; optimizmas. Toliau pateikiamos kelios savimotyvacijos technikos (Jennifer, 2020).