Crew project

Propaganda gali būti skirstoma pagal objektyvumą į baltąją, pilkąją ir juodąją.

Baltoji propaganda yra susijusi su maksimaliai skaidria ir atvira faktų reprezentacija. Pasitelkiama įvairioms socialinėms programoms ir iniciatyvoms. Baltoji propaganda siekia pateikti įvairių, nepriklausomų ekspertų, atspindinčių pagrindines nuomones, išvadas. Tačiau didėjant konkurencijai tarp įvairių visuomeninių ir verslo organizacijų nustatyti požiūrio teisingumą tampa vis sunkiau, o ekspertų požiūriai tais pačiais klausimais vis labiau skiriasi. Todėl baltąja propaganda vadiname ketinimą ir pastangą neiškraipyti faktų ir pateikti argumentuotus paaiškinimus. Dažniausiai baltoji propaganda kalba apie savo šalies, kompanijos, organizacijos pasiekimus ir yra pozityvi. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublika save viešina ir demonstruoja kaip tiltą tarp Vakarų ir Rytų, kur egzistuoja palankus investicijoms klimatas ir garantuojamas finansinis saugumas. Tai propaganda, nors ir remiasi teisinga informacija apie nuolatos tobulinamus transporto koridorius.

Pilkoji propaganda. Jos atstovai sąmoningai susieja patvirtintus faktus su nepatvirtintais, pateikia tik sau palankią interpretaciją, sąmoningai iškraipo įvykio kontekstą. Pilkoji propaganda intensyviai taikoma valdomuose informaciniuose, politiniuose ar ekonominiuose konfliktuose. Pilkoji propaganda formuoja vienpusį požiūrį į objektą, vengia kritiškumo. Tokia propaganda, pavyzdžiui, teigia, kad sava kariuomenė visados teisi. Šios propagandos atstovai vengia lygiaverčio atviro dialogo, demaskavimo, tačiau vis dėlto nepateikia vienpusio melo, todėl palieka galimybę keisti savo nuostatas. Plačiai pilkoji propaganda paplito Rusijos televizijos kanaluose ORT ir RTV prezidento Vladimiro Putino valdymo metais, kai bet kokia informacija apie Putiną ir Rusiją buvo pateikiama pozityviai, net jei tarptautinis forumas griežtai kritikuodavo Rusiją dėl tam tikrų sprendimų.

 Juodoji propaganda remiasi sąmoninga įvykių bei faktų falsifikacija ir melu. Ypač buvo paplitusi nacistinėje Vokietijoje, kurioje buvo taikomi įvykių inscenizacijos metodai. Pavyzdžiui, nacistai, persirengę sovietų kareivių uniformomis, nusiaubdavo Lenkijos pafrontės kaimus, taip gąsdindami artėjančiu komunistiniu valdymu ir jo pasekmėmis. Juodoji propaganda remiasi ir juodosiomis technologijomis. Pavyzdžiui, rinkimų metu oponento vardu išplatinama informacija arba inscenizuojami įvykiai, kurie vėliau labai komplikuoja oponento galimybes būti išrinktam. Juodoji propaganda ir juodosios technologijos daugelyje demokratinių šalių yra persekiojamos teisiškai.

Taigi, propagandinė komunikacija dažniausiai nėra iki galo objektyvi ir faktus pateikia pasirinktinai, siekdama paveikti požiūrį. Dažnai vartojama perkrauta kalba, kad sukeltų ne protu, o emocijomis grįstą atsaką į pateikiamą informaciją.

Skaitmeninėje eroje, kurioje dabar ir gyvename, šis sąmoningas bandymas skleisti tendencingą informaciją vyksta ir skaitmeninėse platformose. Jo tikslas – klaidinti ir apgauti. Tad drąsiai galime kalbėti apie „skaitmeninę propagandą“ (Bjola, 2018, p. 307).

Propagandos procesui persikėlus į internetinę erdvę atsirado naujos propagandos formos, žinomos kaip troliai ir botai. Jų tikslas – daryti įtaką rinkimų rezultatams, demoralizuoti, diskredituoti ar izoliuoti politinius oponentus, dalyvauti visuomenės apklausose, skleisti propagandą ir melagingas žinias.

 Troliai – tai propagandininkų samdomos dešimtys  tūkstančių žmonių, kurių darbas visą dieną (ar naktį) tikslinės grupės naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose komentuoti aktualiausias naujienas, įrašus ir savo prieš bendrąją nuomonę einančiais komentarais kelti erzelį tarp interneto vartotojų, skleisti dezinformaciją, niekinti vyraujančias vertybes ir požiūrius (Grigaliūnas, 2016).

Kaip atpažinti trolį?

1. Prorusiško turinio įrašai ar žinutės;
2. Rašybos klaidos;
3. Dažnai moters vartotojo paskyra;
4. Nedidelis skaičius sekėjų;
5. Dalinasi žinutėmis @konkretaus žmogaus pavardė ar vardas, pavyzdžiui, @putin_leader;
6. Teigia, kad remiasi alternatyviais šaltiniais, tačiau jų nenurodo;
7. Komentuoja ar dalinasi įrašais, žinutėmis tik tam tikra tema.

 Botas – kompiuterio programa, automatizuotai atliekanti tam tikrus veiksmus, kuriuos galėtų atlikti su kompiuteriu dirbantis žmogus. Propagandoje botai pasitelkiami rašyti propagandinius komentarus naujienų portaluose, įrašus socialiniuose tinkluose. Šios programos generuoja skirtingus komentarus: parengiamas šablonas ir iš to šablono pergeneruojamas naujas komentaras. Tarpiniai serveriai (angl. proxy server) suteikia skirtingus IP adresus, todėl atrodo, kad komentarus rašo daugybė skirtingų žmonių. Pavyzdžiui, apie 15 proc. socialinio tinklo Twitter vartotojų yra botai.

Kaip atpažinti botą?

1. Atkreipkite dėmesį į profilio nuotrauką. Dažniausiai tai piešiniai, gamtos vaizdai, politikų ar įžymybių nuotraukos arba profilio nuotraukos neįkelta. Surasti duomenis apie profilio nuotraukos kilmę  galite pasinaudoję Google Imagespaieška.
2. Ilgas vartotojo vardas. Daugelio botų vartotojo vardas neįprastas, su skaičiais ar neturintis jokios prasmės.
3. Neįmantraus  turinio ar pasikartojantys įrašai ar žinutės. Botai sukurti tam, kad tam tikra tema ar grotažymė# socialiniuose tinkluose taptų vyraujanti. Šiam tikslui pasiekti žinute ar įrašu pasidalinama daugybę kartų.
4. Vartotojo paskyra tuščia. Žmonių sukurtos vartotojų paskyros turi daug asmeninės informacijos, botų – nepateikiama arba pateikiama tik pagrindinė informacija.
5. Botai socialiniuose tinkluose seka kur kas daugiau žmonių negu turi sekėjų.
6. Dalinasi daugybę įrašų ir žinučių. Jei vartotojas nuolat, net naktimis dalinasi daugybe įrašų, didelė tikimybė, kad tai botas.
7. Dalinasi radikaliais politinio turinio įrašais ar žinutėmis. Dažniausiai tai ideologinės klišės, patriotiniai, militaristinio pobūdžio tekstai, prieštaraujantys vyraujančioms vertybėms ir nuostatoms.
8. Vartotojo naujienų sraute daug  stereotipinių įrašų, tokių kaip sentencijos, vaizdo įrašai su gyvūnais ir pan. Tokį turinį  botai naudoja pertraukose tarp rinkimų ar kitų aktualių įvykių.

Pasitikrinti, ar nesekate botų Twitter socialiniame tinkle, galite čia: https://botcheck.me

Beje, esama ne tik trolių, bet ir elfų. Paprastai tai aktyvūs ir pilietiški žmonės, atskleidžiantys įvairią dezinformaciją ir manipuliacijas, kovojantys su jų skleidėjais internetinėje erdvėje.

Poveikio darymo priemonės, kurios gali būti panaudotos kaip propaganda

 Generalizacija – bandymas paveikti emocijas naudojant abstrakcijas; tai viena paprasčiausių propagandos formų. Šis būdas dažnai naudojamas politikų rinkiminių kampanijų metu. Toks būdas itin veiksminga sudėtingais laikotarpiais, pavyzdžiui,  ekonominės krizės metu. Dažnai naudojami emocionalūs apibendrinantys teiginiai, pvz., Nusipelnėme gyventi geriau, Už ateitį, Tvarka bus, Svarbiausia – žmogus.

Sąsaja su simbolika – įvaizdžio stiprinimas pasitelkiant simbolius. Pvz., asmenį nuotraukoje supa tam tikri simboliniai daiktai, kurie sudaro vaizdą, kad šis asmuo propaguoja simbolizuojamas vertybes.

Etiketės klijavimas – su konkrečiu asmeniu, organizacija ir pan. siejama negatyvi idėja, veiksmas, terminas.  Dažnai naudojamas sarkazmas ar pašaipos. Tai efektyvus propagandos būdas, nes priklijuotos etiketės – melagis, teroristai, korumpuotas – sunku atsikratyti.  

Bandos jausmas – sukuriamas įvaizdis, kad idėja turi platų pritarimą, todėl atmesdamas ją, rizikuoji likti izoliuotas ir nepritapęs. 

Emocinis sužadinimas siekia sukelti tokias stiprias emocijas kaip baimė, pyktis, liūdesys, susierzinimas. Dažniausiai bandoma parodyti, kad vienas ar kitas reiškinys turės neigiamas pasekmes – tam pasitelkiamos įvairios žmonių baimės.

Kortų sukrovimas – pasakomi tik teigiami faktai, o neigiami faktai nutylimi. Nors argumentai, pasitelkiami naudojant šią techniką, paprastai būna pagrįsti, dažnai pateikiami statistiniai duomenys, kurie gali iškraipyti situaciją, nes informacija išimama iš konteksto arba praleidžiami svarbūs faktais. Politinių kampanijų metu kandidatas pristatomas tik iš teigiamos pusės, nutylint neigiamą.

C.R.A.P. testas

Greitai patikrinti, ar svetainėje pateikiama informacija yra tikra, galima naudojantis C.R.A.P. testu (angl. Currency, Reliability, Authority, and Purpose/Point of View). Šis testas leidžia išsiaiškinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo parašytas skelbiamas tekstas, kiek patikimas jo autorius, galiausiai – koks šios informacijos tikslas ir požiūris (CyberWise, 2019).