Protingo vartotojo samprata
Spartus patogių naudoti technologijų kūrimas ir tiesioginė prieiga prie informacijos šiandienius klientus pavertė protingais ir sąmoningais vartotojais. Palietus jutiklinį ekraną, atrandama vis daugiau galimybių, todėl vartotojų elgsena ir pageidavimai nuolat keičiasi.
Ką pagalvojate, išgirdę žodį vartoti? Tikriausiai pradedate galvoti apie maistą ir tai, ką valgote. Teisybės dėlei pasakytina, kad tai vištos, ne erelio žvilgsnis. Vartojimas yra daugiau nei vien tai, ką dedate į burną. Vartojimas yra tai, ką jūs darote su savo pinigais ir laiku. Jūsų pinigai perka maistą, pastogę, drabužius, žaidimus, automobilį, žinias, pensijas ir kt. Jūsų laikas praleidžiamas mokantis naujų įgūdžių ar vartojant naujausias dienos naujienas. Palaikyti šią pusiausvyrą tarp kūrimo ir vartojimo gali būti keblu. Teisingai išlaikytas balansas pagerina finansines galimybes.
Naujos technologijos keičia vartotojų elgseną. Technologijų dėka vartotojai tampa vis labiau informuoti, reiklesni ir įgyja daugiau galių. Apsiginklavę žiniomis, surinktomis iš daugybės šaltinių, jie pinigus naudoja prekėms ir paslaugoms, kurias laiko vertingomis, įsigyti. Jie nori bendrauti taip, kad būtų viskas būtų savo laiku ir savo vietoje, ir tai galioja viskam, ką jie perka, nepaisant to, kur, kada ir kaip jie tai daro. Svarbiausia – tinkamai ir laiku patenkinti poreikius. Trumpai tariant, šiandieniai vartotojai tampa protingesni. Kaip tokiais tapti kiekvienam iš mūsų?
Visų amžiaus grupių ir visų pasaulio šalių vartotojai spiečiasi į socialinę žiniasklaidą. Suprasti socialinę žiniasklaidą nebėra pasirinkimo reikalas – tai būtinybė, norint tapti protingu vartotoju. Medijos prisotintos tiek, kad kaip vartotojas turi tapti aktyvesnis: viena vertus tam, kad susitvarkytum su kasdien plūstančiu duomenų srautu, kita vertus, tam, kad priimtum pagrįstus sprendimus ir apsispręstum, ar tai, ką matai, yra reikšminga.
Kokie būdai geriausi kovoti su melagienomis ir informaciniams skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti? Pastaraisiais metais daugėja melagingų žinių, o kartu – ir rekomendacijų, kaip su jomis tvarkytis. Kovai su dezinformacija reikalingus įgūdžius reikia išsiugdyti. Kiekvieno vartotojo užduotis – galvoti apie tai, kaip nuo paties šaltinio nepriklausantys išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, autoriaus tapatybė, auditorija ir tikslas, gali subtiliai iškraipyti esmę. Taigi, norint kovoti su melagienomis, reikia daugiau dėmesio skirti smegenų mankštai, skaityti, stengiantis ne tik suprasti turinį, bet ir atskirti subtilias užuominas ― kitaip tariant, kritiškai mąstyti apie tai, ką skaitote ir perkate.
Štai keletas rekomendacijų, kaip būti protingesniu vartotoju skaitmeniniame amžiuje:
- Pradėkite nuo fakto, kad viskas gali egzistuoti ir egzistuoja internete
Tai reiškia, kad realus egzistuoja šalia padirbto, geras – greta blogo, legalus – kartu su neteisėtu. O kur dar daugybė tarpinių variantų! Internetas gali būti svajonių kupinas kambarys. O gali būti ir vieta, kurioje subtiliai atsispinti socialinio žvėries akys. Internetas gali būti pilnas progų, patogumų ir malonumų. Kartu jis gali būti nesvetinga vieta, kur tik ir tykoma ką nors apgauti, sukurstyti, demoralizuoti ir degraduoti. Pirkėjas turi saugotis milijoną kartų. Kuo labiau atpažinsite interneto dvilypumą, tuo akivaizdžiau jį pamatysite – kaip ir tai, koks internetas yra ir koks nėra. - Būkite patys sau tyrėjai
Techniškai kiekvienas žmogus gali būti „minties galiūnas“, tačiau tik nuo mūsų priklauso, ar nuspręsime šiems konkretiems asmenims suteikti pakankamai galių, kad jie iš tikrųjų gautų tą galiūno pjedestalą. Visi esame socialinių influencerių (nuomonės lyderių), asmenybių ar prekių ženklų, su kuriais norime tapatintis, kuriems leidžiame daryti įtaką savo mintims ar pirkimo pasirinkimams, sekėjai. Tai, kad jie skelbia informaciją internete, dar nereiškia, kad jie yra pagrįstos informacijos šaltinis – tarp to jokiu būdu negalima dėti lygybės ženklo. Viskas, ką vartojate internete, turėtų kelti klausimų, būti patikrinta ir pagrįsta faktais. - Galvokite, kaip naudojami jūsų duomenys
Kuo daugiau duomenų pateikiate internete – tuo tikslesnius reklaminius skelbimus jums rodo. Tačiau atminkite, kad interneto algoritmai naudojasi ne tik tuo, ką pateikiate apie save patys, bet ir kita privačia informacija, gaunama iš skirtingų šaltinių. Todėl gerai pagalvokite, prieš leisdami įvairioms internetinėms pramoginėms viktorinoms (pavyzdžiui, siūlančioms sužinoti, kaip atrodysite sulaukę 100 metų) pasiekti jūsų profilio informaciją, įskaitant jūsų gimimo datą, telefono numerį, vietą, draugų sąrašą, darbo vietą ir kt. - Apsaugokite save ir savo informaciją
Dalijimasis informacija ar jos bendrinimas gali išprovokuoti įkyrius skelbimus, kuriuos algoritmai supranta kaip jums svarbius. Tačiau gali būti ir blogiau – šia informacija gali būti pasinaudota jumis manipuliuoti: pavyzdžiui, tam tikrai nuomonei kurti. Su jūsų vardu gali būti siejami pasiūlymai, kaip išleisti pinigus arba jūsų vardas naudojamas kaip rekomendacija dalykams, kurių galbūt pats nesuprantate iki galo arba apskritai nepalaikote. - Pareiga domėtis ir būti informuotam
Lengva pasakyti, kad nerūpi, kas vyksta, arba manyti, jog galima pasitikėti, kad kiti nuolat informuos apie interneto naudojimo, privatumo įstatymų ir platformos vartotojo susitarimų pakeitimus. Vis dėlto jei ir toliau naudojatės interneto privalumais, turite prisiimti tam tikrą atsakomybės dalį ir eiti dėl šių privalumų į kompromisą.
Šiuolaikinė visuomenė vis geriau informuota apie perkamus produktus ir paslaugas, o itin sumaniai konstruojama reklama ir rinkodara įtikina, kad mums reikia to deimantinio žiedo, naujausio telefono ar žaislo iš filmuko, kurį vaikai žiūri per televizorių. Pripažinus šią realybę, belieka ugdytis gerus informacijos vartojimo įpročius.
Protingesnis vartotojas (šaltinis: projekto kūrėjų infografikas)
