Reflektyvūs ir proaktyvūs komponentai: įgūdžiai, gabumai ir nuostatos

Pirmiau išvardytos sąvokos, nors ir skirtingos, yra susijusios su:

  1. Žiniomis – informacijos įsisavinimo per mokymąsi, patirtį ar savimonę rezultatu. Žinios yra faktų, principų, teorijų ir praktikos, susijusių su studijų ar darbo sritimi, rinkinys.
  2. Įgūdžiais – gebėjimais vykdyti ar atlikti tam tikrą užduotį.
  3. Kompetencija – profesinėse situacijose ar studijų metu įrodomais gebėjimais panaudoti / konsoliduoti asmenines, socialines ar metodines žinias, įgūdžius ir kompetencijas profesinio ar asmeninio tobulėjimo tikslams pasiekti.

Labai svarbu, kad suaugusieji ugdytųsi platesnius įgūdžius ir profesinius gebėjimus, padedančius lengviau keisti darbą ar karjeros planus. Būtina sukurti stiprų ir veiksmingą metodą, leidžiantį suaugusiesiems įgytų minkštųjų įgūdžių, padedančių įsidarbinti, kurį sudaro:

  1. Žinios – schemos ir vaizdiniai tam tikra tema,
  2. Gebėjimai ir įgūdžiai – pasisekimas tam tikroje srityje, praktinė patirtis,
  3. Požiūris – nusiteikimas veikti tam tikru būdu,
  4. Situacija – išorinių dirgiklių rinkinys,
  5. Realizacija – gebėjimas mobilizuoti išteklius iš anksto žinomu ir savitą sistemą turinčiu būdu,
  6. Efektyvumas – gebėjimas pasiekti norimų tikslų tinkamomis priemonėmis.

Kokie yra mano įgūdžiai ir stipriosios pusės?

Karjeros valdymo įgūdžių planas – tai sistema, kurią galima naudoti ugdantis požiūrį į gyvenimą, mokymąsi ir darbą. Šis planas grindžiamas tarptautine praktika, sukurta Jungtinėje Karalystėje.

Pagrindiniai plano mokymosi tikslai yra šie:

  • Savęs supratimas ir tobulėjimas
  1. Aš žinau, kas aš esu ir kokiose srityse man sekasi,
  2. Aš užtikrintai ir efektyviai bendrauju su kitais,
  3. Aš visą gyvenimą keičiuosi, tobulėju ir prisitaikau.
  • Gebėjimas domėtis gyvenimu, mokymusi ir darbu
  1. Aš mokausi visą gyvenimą,
  2. Randu ir naudojuosi informacija bei kitų pagalba,
  3. Suprantu, kaip visuomeninės, politinės ir ekonominės permainos susijusios su mano gyvenimu, mokymusi ir darbu,
  4. Suprantu, kaip laikui bėgant keičiasi gyvenimiškieji, mokymosi ir profesiniai vaidmenys.
  • Savo karjeros kūrimas ir valdymas
  1. Aš priimu veiksmingus sprendimus, susijusius su mano gyvenimu, mokymusi ir darbu,
  2. Nuolatos ieškau, kuriu ir dirbu,
  3. Išlaikau sau tinkamą pusiausvyrą tarp asmeninio gyvenimo, mokymosi ir darbo,
  4. Planuoju, tobulinu ir valdau savo mokymąsi, asmeninį ir profesinį gyvenimą.

Asmeninis efektyvumas

Jei stengiatės siekti asmeninio efektyvumo, norite iš savęs išspausti viską, kas įmanoma. Asmeninis efektyvumas didėja tuo labiau, kuo daugiau informacijos apie save įgyjate. Kas man atrodo svarbu, kodėl man tai taip svarbu? Ar visi mano įsitikinimai yra vienodai naudingi, ar kai kurie iš jų neleidžia man pasirodyti geriau?

Siekti tikslo reikia mokėti, nes galima tai daryti lėtai ir neefektyviai, aplaidžiai ir tiesiog tuščiai gaištant laiką. Reikėtų kelti sau klausimą, kaip kuo geriau išnaudoti turimą laiką ir visus kitus asmeninius išteklius. Savo tikslų būtina siekti efektyviai – taip pat, kaip ir investuojant, stengtis dėl geriausios įmanomos gauti grąžos. Be to, asmeniniu efektyvumu pasižymintys žmonės nėra tiesiog šiaip sau laimės kūdikiai, visada gaunantys tai, ko nori.

Taigi, kaip to pasiekti? Asmeninio tobulėjimo įgūdžiai – tai savybės ir gebėjimai, padedantys augti tiek kaip asmenybei, tiek kaip profesionalui. Kitaip tariant, tai įgūdžiai, maitinantys savęs ugdymąsi.

 

Kuo geriau šie įgūdžiai suvokiami ir šlifuojami, tuo geriau galima išnaudoti savo potencialą. Tai dar vadinama saviugda arba asmeniniu augimu. Nesvarbu, ar norite būti sėkmingas pardavimų vadybininkas, ar geras sportininkas, būti efektyviam reiškia gebėjimą veikti veiksmingai ir kvalifikuotai. Be to, asmeninius įgūdžius prasminga tobulinti ir tam, kad jie praverstų kasdienybėje, pavyzdžiui:

  1. Siekiant asmeninių ir profesinių tikslų,
  2. Kylant karjeros laiptais,
  3. Tobulinant savo stipriąsias puses ir talentus,
  4. Kuriant geriausią savo paties versiją,
  5. Randant savirealizaciją ir pasitenkinimą.

Asmeninio tobulėjimo įgūdžiai gali būti jau turimi bruožai ar savybės. Jų taip pat galima įgyti mokantis ir lavinantis. Priklausomai nuo siekiamų tikslų, kiekvienam mūsų atrodo vertingi vis kitokie asmeninio tobulėjimo įgūdžiai, tačiau yra keletas tokių, kuriuos, siekdami asmeninio augimo, paprastai praktikuoja visi žmonės:

Kaip išryškinti asmeninio tobulėjimo įgūdžius?


1. Pabrėžkite asmeninio tobulėjimo įgūdžius savo gyvenimo aprašyme

Į savo gyvenimo aprašymą įtraukite skyrelį „Įgūdžiai“ ir jame aprašykite tiek turimus vadinamuosius kietuosius, tiek minkštuosius įgūdžius. Be abejo, įtraukite tik tuos, kurių reikia konkrečiam darbui. Jei turite daug skirtingų įgūdžių, gyvenimo aprašymo įgūdžių skiltyje juos suskirstykite kategorijomis.

Pavyzdys:

Atitinkami įgūdžiai

Laiko valdymas: vienu metu lygiagrečiai vykdžiau šešis projektus ir visų jų terminai 100% sutapo su planuotaisiais.

Organizuotumas: sukūriau patogiai naudojamą internetinę didelės klientų grupės duomenų bazę, pritaikydamas spalvotus aplankus, dokumentus bei priskirdamas tam tikras žymas.

Gebėjimas prisitaikyti: tam, kad galėčiau prisiimti papildomų atsakomybių, atitinkamai pakoregavau savo darbo krūvį, pavyzdžiui, patobulinau užduočių planavimą ir laiko stebėjimą.

2. Pabrėžkite asmeninio tobulėjimo įgūdžius motyvaciniame laiške

Pasirinkite keletą asmeninio tobulėjimo įgūdžių, kurie, jūsų manymu, skamba solidžiai ir labiausiai tinka konkrečiam darbui. Motyvacinio laiško tekste trumpai aprašykite, kaip kiekvieną iš jų panaudotumėte dirbdami tą darbą, arba pateikite pavyzdį, kaip šis įgūdis jums padėjo praeityje.

Pavyzdys: kadangi sugebu veiksmingai spręsti problemas, padėjau klientams greitai išspręsti su programavimu susijusius keblumus. Klientai nurodė, kad man padedant, 92 % atvejų jiems pavyko sėkmingai susidoroti su kilusiais sunkumais.

3. Pabrėžkite asmeninio tobulėjimo įgūdžius darbo pokalbio metu

Atsakydami į darbo pokalbio metu užduodamus klausimus, pvz., „Kokios yra jūsų stipriosios ir silpnosios pusės“ arba „Kokie yra jūsų tikslai?“, išvardykite savo stipriausius asmeninio tobulėjimo įgūdžius. Paminėkite svarbiausius turimus įgūdžius, kuriuos planuojate tobulinti ateityje, ir nurodykite sritis, kuriose jaučiate dar galintis patobulėti. Taip pat galite pateikti asmeninio tobulėjimo įgūdžių pavyzdžių.

Pavyzdys: Darbe stojus įtemptam laikotarpiui, mano tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai ir gebėjimas megzti santykius su žmonėmis padėjo mūsų skyriui labiau susivienyti ir tapti darnesne bei produktyvesne komanda.

Saviugda yra visą gyvenimą trunkantis procesas, kurio metu tobulėjimui nesimato galo. Vis dėlto labiausiai susitelkite į tuos įgūdžius, kurie geriausiai padeda siekti jūsų tikslų.

Pratimas

Asmeninė SSGG analizė

Atlikdami šį pratimą, įsivertinsite savo stiprybes, silpnybes, grėsmes ir galimybes (SSGG) – tai padės nusistatyti, kur link kreipti savo karjerą:

  1. Stiprybės apima jūsų įgūdžius, patirtį, talentus, kvalifikaciją ir asmenines savybes,
  2. Silpnybės yra bet kokie šių savybių aspektai, kurių, jūsų manymu, jums trūksta ir kurie neigiamai atsiliepia darbui,
  3. Galimybės yra palankios aplinkybės, pavyzdžiui, karjeros galimybės, numatomi nauji projektai, laikas, vieta, mokymosi ir tobulėjimo galimybės,
  4. Grėsmės yra ribojančios arba žlugdančios aplinkybės.

Geriausias būdas įsivertinti savo SSGG – plačiai apžvelgti asmeninę situaciją ir sąžiningai atsakyti į tokius klausimus:

  1. Kas mane domina?
  2. Kur link aš noriu judėti?
  3. Ko turiu išmokti, kad galėčiau judėti ta kryptimi?

Kaip patobulinti saviugdos įgūdžius?

Saviugdos įgūdžius galima tobulinti lankant pamokas, mokantis iš aplinkinių, ugdantis naujus talentus ar tobulinant jau turimus.

Tobulindami saviugdos įgūdžius, vadovaukitės šiomis gairėmis:

  1. Sužinokite ką nors naujo. Išmokite naujų gebėjimų ar dalykų, darykite tai savarankiškai arba užsirašydami į mokymus: pavyzdžiui, pradėkite lankyti užsienio kalbos, naujos programavimo kalbos arba kūrybinio rašymo kursus,
  2. Įveikite savo baimes. Baimė gali neigiamai paveikti asmeninį augimą ir pažangą. Pavyzdžiui, jei bijote kalbėti viešai, įsigykite individualią pamoką arba prisijunkite prie viešojo kalbėjimo įgūdžius tobulinančių žmonių grupės,
  3. Megzkite pažinčių tinklus. Bendraudami su įvairiais žmonėmis, galite pasisemti naujų idėjų ir suprasti, kaip bendrauti ir dirbti su įvairių tipų asmenybėmis,
  4. Skaitymas gausina žinias, gerina žodyną ir suteikia įvairios informacijos. Be to, skaitant kyla įkvėpimas ir lavėja kritinio mąstymo įgūdžiai,
  5. Paprašykite atsiliepimo. Tegu šeimos narys, draugas, kolega ar vadovas atvirai įvertina jūsų dabartinį projektą ar pasiekimus,
  6. Stebėkite kitus. Žiūrėkite, kaip elgiasi jus galintys įkvėpti žmonės ir mokykitės iš jų,
  7. Susiraskite mentorių. Su juo galėsite pasitarti visada, kai prireiks patarimo, kaip lavinti saviugdos įgūdžius,
  8. Rašykite dienoraštį. Kasdienis ar kassavaitinis dienoraščio rašymas padėti susivokti ir apmąstyti naujienas, priimtus sprendimus ir įvykusius pokalbius,
  9. Daugelis žmonių medituoja siekdami minčių aiškumo, geresnio savęs ir aplinkos suvokimo, taip pat siekdami sumažinti stresą ir nerimą.

Ar galėtumėte pasinaudoti bet kuria iš šių taktikų?

Gyvenimo ir karjeros valdymas

Suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą gali būti sudėtinga, tačiau labai svarbu. Galima teigti, kad darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra yra tokia būsena, kai žmogus teikia vienodą pirmenybę tiek savo karjeros, tiek asmeninio gyvenimo poreikiams. Deja, tai ne visada pavyksta. Šiandien darbas veržiasi į dažno asmeninį gyvenimą, ir išlaikyti tarp jų pusiausvyrą – nelengva misija. Kyla klausimas: „Kas man svarbiausia dabar ir ateityje: darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ar karjera?“

Tai subtilus reikalas. Pirmiausia būtina suprasti, kas jus džiugina ir atrodo užvis svarbiausia. Po to reikia apsibrėžti, kokiame savo karjeros ir gyvenimo taške esate ir kokiame norite būti. Svarbiausia sąžiningai įsivertinti ir suprasti, ko norite iš karjeros, nes kai viskas klostosi tinkamai, darbas nebeatrodo sunkus ir varginantis užsiėmimas. Tačiau jei niekada apie tai nesusimąstote, paprastai laukia trys galimos išeitys: arba jaučiatės darbe nelaimingas, arba viską metate, arba jus atleidžia.

Tiesą sakant, į daugelį šių itin asmeniškų klausimų nėra vieno teisingo atsakymo. Tačiau jums asmeniškai teisingas atsakymas yra tas, kuris aiškiai įvardina jūsų tikslus ir apibūdina jūsų situaciją.

Taigi, siekdami karjeros pokyčių, skirkite šiek tiek laiko darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai bei karjerai įsivertinti, o gautomis išvadomis pasinaudokite kaip atspirties tašku geriausiam sprendimui priimti. Tas sprendimas galiausiai nulems visą likusį jūsų gyvenimą.

 

21 patarimas, kaip pasiekti ir palaikyti sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą

1. Atsižvelkite į savo stipriąsias puses

Nesistenkite visur būti vienintelis ir nepakeičiamas. Sutelkite dėmesį į savo stipriąsias puses, o ko negalite patys, patikėkite atlikti kitiems. Jei skaitmeninės paskyros ar grafinis dizainas nėra jūsų arkliukas, užuot gaišęs laiką, nusisamdykite tai geriau už jus išmanantį žmogų.

2. Nustatykite tikslus ir prioritetus (ir jų laikykitės)

Galite pasidaryti darbų sąrašą iš 25 užduočių, tačiau jis bus mažai veiksmingas, jeigu nesuskirstysite užduočių į keturias štai tokias kategorijas:

3. Žinokite savo bioritmus

Ar esate vyturys?

Jei jums geriausiai dirbasi ryte, skirkite šį laiką sunkioms, didelio susikaupimo reikalaujančioms užduotims. Nepalikite sunkių užduočių vakarui, ir atvirkščiai.

4. Planuokite asmeninį laiką

Kai kyla asmeninių problemų, kartu su jomis kyla ir pagunda pasinerti į darbus. Nedarykite to. Laikas savo asmeniniam gyvenimui – laikas pabūti su savimi, su šeima, laikas, skirtas sveikatinimui – yra neįkainojamas. Jokiam verslui jūsų nereikės, jei visa tai prarasite.   

5. Nusistatykite darbo valandas ir jų laikykitės

Nustatykite darbo valandas ir kaip įmanydami stenkitės jų laikytis. Priešingu atveju, jei to dar neįsisąmoninote, kasdien dirbsite iki vidurnakčio.

6. Raskite laiko savo finansams

Nesvarbu, ar dirbate sau, ar samdomame darbe, jausti finansinį užtikrintumą būtina. Tam ypač praverčia speciali apskaitos programinė įranga, fiksuojanti pajamų ir išlaidų srautus. Naudokite ją nuo pat pirmos dienos, nes apyvartinių lėšų trūkumas yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria tiek fiziniai asmenys, tiek įmonės.  

7. Valdykite savo laiką ilguoju laikotarpiu

Susikurkite veiklų tvarkaraštį. Šiuo požiūriu gali būti naudingos specialios kompiuterinės programos. Jeigu tokių nenorite, prisitaikykite „Excel“ skaičiuoklę ar „Word“ lentelę. Datas susirašykite viršuje, o užduotis – šone.

8. Suskirstykite kiekvieną užduotį į smulkesnes dalis

Įtraukite įsipareigojimus šeimai, pvz.: atostogas, gimtadienio vakarėlius ir pan., kad nepamirštumėte, jog tomis dienomis negalėsite dirbti.

9. Priverskite darbo vietą dirbti sau

Darbas sau paprastai reikalauja daug valandų, o laiko atsipūsti lieka mažai. Investuokite į įrangą, kuri jums padėtų, pradedant patogia kėde, ergonomiška klaviatūra ir baigiant nešiojamojo kompiuterio padėklu. Ergonomiška darbo vieta verta kiekvieno investuoto cento.

10. Pasinaudokite technologijomis

Užuot važiavę į susitikimą, naudokite „Skype“ ar konferenciniu ryšiu, pvz., „GoToMeeting“. Susitikimui pasibaigus, nepamirškite jų išjungti.

11. Tegu mankšta tampa privaloma, o ne pasirenkama

Nesunku atsisakyti sporto salės, vakarinio pabėgiojimo ar jogos užsiėmimo, nes klientas nori, kad tas ar anas darbas būtų buvęs padarytas vakar. Užuot pataikavęs šiems reikalavimams, laikykitės principo, kad mankšta lygiai taip pat svarbu, kaip ir klientai ar uždirbami pinigai. Sveikas kūnas užtikrina budrų protą, o tai reiškia, kad užduotis pavyks atlikti geriau ir per trumpesnį laiką.

12. Skirkite laiko laikui

Investuokite į laiko stebėjimo įrankius. Yra daugybė įrankių, kuriais naudojantis galima stebėti viską – nuo susitikimų dažnumo ir trukmės iki potencialių klientų elgsenos sekimo ir pavertimo užsakymais (konversijos). Laiko sekimo programinė įranga leidžia greitai suprasti, kiek laiko užtrunka konkreti užduotis. Taip galima tiksliai įvertinti, kiek užtruks atlikti vieną ar kitą darbo užduotį.

13. Pažinkite žmones ir puoselėkite ryšius

Skirkite pakankamai dėmesio pažinčių ratui plėsti ir susikurkite tam skirtą struktūruotą potencialiai naudingų pažinčių pavertimo iš tiesų naudingomis  (konversijos) sistemą, kad galėtumėte stebėti, kiek laiko ir išlaidų jums atsieina pažinčių tinklo augimas. Pasistenkite kuo anksčiau nusistatyti vertinimo kriterijus ir išmokti pamokas.

14. Darykite, kas jums patinka

Skirkite laiko veiklai, kuri jums patinka (išskyrus darbą), – tiek laiko, kiek ji to nusipelno. Tai suteiks energijos, atgaivins sielą ir leis puoselėti kūrybines mintis, kurios tokios būtinos kiekvienam savo srities profesionalui, o ypač – nuosavo verslo savininkui.

15. Būkite realistiškas

Kiekvienos darbo dienos pabaigoje atlikite nedidelę savianalizę. Paklauskite savęs, kas šiandien pavyko, kas – ne, kas nepasisekė ir kaip galima tai išspręsti. Atminkite, kad tūkstančiai tokių pat žmonių kaip jūs kasdien mokosi tų pačių pamokų. Nepamirškite pasinaudoti aplinkiniais vertingais ištekliais – savo kolegomis.

16. Atsiribokite

Dirbti sau gali būti vieniša, todėl suplanuokite telefono skambučius ar kavos laiką su bendraminčiais, kad galėtumėte aptarti kylančias idėjas ir pasiūlyti vienas kitam pagalbą.

17. Susiraskite verslo trenerį

Raskite lėšų verslo treneriui. Taip anksčiau ar vėliau sužinosite, kaip atsikratyti blogų įpročių ir išsiugdyti gerus.

18. Pažinkite klientus gatvėje tiesiogine to žodžio prasme

Su klientais ar partneriais nebūtina susitikti biure. Verčiau susitikite kažkur kitur, pavyzdžiui, kavinėje ar restorane netoliese. Taip sutaupysite laiko ir energijos, jau nekalbant apie kelionėms išleistus pinigus.

19. Apvaldykite protą

Kai užplūsta baimė, abejonės savimi ar nerimas, imkitės ko nors savo psichikos sveikatos labui, pavyzdžiui, pamedituokite ar paskaitykite verslo knygą. Arba praleiskite laiką su žmogumi, kuris pakelia dvasią ir palaiko.

20. Darykite pertraukas

Nepamirškite per dieną skirti laiko pertraukoms. Kai kurios užduotys yra lengvesnės, todėl nuo jų atlikus laiko, realistiškai įsivertinkite, ar spėsite kokybiškai pailsėti, ar ne. Gali būti, kad reikalai taip vys vienas kitą, jog kiekvieną dieną neišeis tiesiog ramiai pasėdėti ir pasimėgauti buvimu. Tačiau iš paskutiniųjų stenkitės rasti laiko pietų pertraukai. Be to, kas 15 minučių atsistokite ir pasirąžykite. Tai nuskaidrins protą, padės geriau susikaupti ir padidins našumą.

21. Pasiimkite atostogų

Skirkite laiko atostogoms ir rezervuokite jas bent kas ketvirtį. Nesvarbu, ar atostogos tebus vienos dienos viešnagė pas mamą, ar dviejų savaičių poilsis egzotiškoje saloje, svarbu skirti laiko fiziniam ir psichiniam atsinaujinimui.

Pratimas

Sudarykite veiksmų aprašą tikslui pasiekti

Pagalvokite apie tris galimus veiksmus, kuriuos reikia padaryti tam, kad patobulintumėte savo KVĮ. Pasirinkite vieną iš veiksmų ir užpildykite toliau pateikiamą tikslų nustatymo planuoklį.

Mano pasirinktas veiksmas ir tikslas:

References

https://repository.excellencegateway.org.uk/Blueprint_brief_guide_Final.pdf