Savianalizė
Derybos ir konfliktų sprendimas
Derybomis vadinamas procesas, kai dvi ar daugiau šalių nori pasiekti visų jų interesus tenkinantį susitarimą bendraudamos.
Konfliktas kyla, kai skiriasi dviejų ar daugiau šalių interesai, nuomonės, vertybės ar problemų sprendimo strategijos, ir kai viena šalis mano, kad kita šalis stengiasi pasiekti savo tikslų bet kokia kaina (Janasz ir kt., 2018).
Konfliktų sprendimas – tai būdas efektyviai įveikti nesutarimus ir pasiekti užsibrėžtų tikslų (Vogt, 2016).
Derybų strategijos:
1. Venkite būti išprovokuotas emociniam atsakui. Kita pusė – grupė ar asmuo – gali mesti iššūkį ar pradėti kritikuoti, kad išvestų jus iš kantrybės, priverstų emociškai reaguoti ir taip pakeistų jėgų pusiausvyrą, apkaltinę, esą pernelyg rimtai reaguojate (Shonk, 2020). Paprastai vartojami tokie „patarimai“ kaip „Nebūk toks jautrus“, „Čia juk juokai“ ir pan. Blogiausia, kas gali tokiais atvejais nutikti – išeiti iš kantrybės. Štai keli patarimai:
– Akimirkai atsitraukite, padarykite pertrauką, kad atgautumėte emocinę kontrolę ir nusiramintumėte;
– Įvardinkite. Leiskite oponentui suprasti, jog atpažįstate tokius galios žaidimus ir atsakykite, pavyzdžiui, taip: „Gal nepertraukinėtum, o duotum man laiko paaiškinti, ką siūlau?“;
– Kai esate melagingai kaltinamas neteisingai priimtu sprendimu, pateikite kaltintojui įrodymų, patvirtinančių jo klaidą;
– Nukreipkite dėmesį į pagrindinę problemą. Neleiskite oponentui atitraukti jūsų dėmesio nuo pradinės problemos.
2. Laikas – jūsų sąjungininkas. Laikui bėgant mūsų supratimas apie konfliktų sprendimo procesą gali keistis. Abi šalys gali sugalvoti naują idėją, tenkinančią abi puses, ir taip galiausiai išspręsti konfliktą.
Konfliktų sprendimo strategijos
Konfliktų sprendimo strategijos yra beveik tokios pačios, kaip ir derybų strategijos (Janasz ir kt., 2018):
- Padarykite pertrauką ir valdykite savo emocijas;
- Pripažinkite problemas bei tikslus ir juos išsiaiškinkite;
- Nuspręskite, kada tinkamas laikas įsitraukti;
- Pabandykite rasti bendrą tikslą;
- Pirmiausia išklausykite, kad parodytumėte pagarbą ir paskatintumėte taip daryti kitus;
- Pripažinkite kultūrinius skirtumus.
Lyderystės įgūdžių ugdymas
Trumpasis lyderystės apibrėžimas sako, kad tai yra gebėjimas motyvuoti ir telkti kitus siekiant bendro tikslo (Tony, 2020). Vadovavimo įgūdžiai darbo aplinkoje būtini, nes jie padeda suburti stiprią komandą, kuri laiku pasiekia savo tikslų. Įvairių žmonių lyderystės įgūdžiai skiriasi.
Lyderystės įgūdžiai
Lyderystei galima priskirti beveik bet kokį teigiamą įgūdį. Empatija, kantrybė, aktyvus klausymasis, patikimumas, lankstumas, vientisumas ir gebėjimas pateikti efektyvų grįžtamąjį ryšį yra svarbūs lyderio bruožai. Toliau lentelėje išvardyti kai kurie svarbiausi lyderystės įgūdžiai:
Kaip ugdyti vadovavimo įgūdžius
- Disciplina: geram lyderiui drausmė yra būtina;
- Imtis daugiau projektų: prisiimdami daugiau atsakomybės, negu nurodyta pareigybės aprašyme, bet visada tiek, kiek galite pakelti, parodote, kad esate pasirengę išeiti iš komforto zonos ir imtis iniciatyvos;
- Mokymasis paleisti: geras lyderis turėtų pasitikėti savo darbuotojais ir suteikti jiems galimybę kai kuriuos klausimus spręsti patiems;
- Situacijos supratimo ugdymas – tai gebėjimas pastebėti galimą problemą ir imtis veiksmų jai užkardyti, kol dar nevėlu, pateikiant patarimų, kaip išvengti galimų sunkumų;
- Kitų įkvėpimas ir motyvavimas: kai kolegai reikia rekomendacijos ar patarimo, padėkite – taip leisite jam / jai saugiau jaustis ir pasieksite geresnių rezultatų;
- Mokykitės toliau: labai svarbu visada mokytis naujų dalykų ir išlaikyti aštrų protą. Nebijokite naujų iššūkių ir tobulinkite savo įgūdžius;
- Įgalinkite kolegas: pastebėkite jų įgūdžius ir, atsižvelgdami į jų stipriąsias puses, paskirstykite užduotis;
- Spręskite konfliktus: jei kažkas nesiseka, nebūtina šaukti ar įžeidinėti. Asmeniškai pasikalbėkite su tais, kurie atsakingi už klaidą, ir spręskite problemą. Jei problemos išspręsti nepavyksta, apsvarstykite galimybę performuoti komandą;
- Būkite stebintysis klausytojas: išklausykite kitų pasiūlymus ir idėjas, paprašykite jų atsiliepimų ir stebėkite jų kūno kalbą.
Pratimas
Spustelėkite šią nuorodą ir atlikite 30 klausimų lyderystės testą anglų k.:
https://psychologia.co/leadership-test/
Emocinio intelekto ir emocinio integralumo įgūdžiai
Daugelis žmonių žino apie intelekto koeficientą (IQ), kurio matuojamas asmens intelektinių gebėjimų lygis. Emocinis intelektas (EI), arba emocinis koeficientas (EQ), yra socialinio intelekto tipas, apimantis gebėjimą valdyti ir stebėti savo paties ir kitų emocijas, jas atskirti, o gautą informaciją panaudoti mąstymui bei veiksmams valdyti (Salovey & Mayer, 1990). Emocinį intelektą galima ugdyti ir tobulinti mokantis bei praktikuojant naujus įgūdžius.
Pasak britų radijo laidų vedėjos Angie Greaves, „emocinis integralumas – tai asmens pasiekta emocinės stiprybės, drausmės ir pakankamumo būsena, kuri išlieka nepakitusi, dar ir ką sakytų ar darytų kiti. Tai apima emocijų, tiek malonių, tiek nemalonių, valdymą ir nuoširdų jų pripažinimą“.
Emocinio intelekto komponentai ir kaip juos pagerinti
Elgsenos mokslininkas Danielis Golemanas kalba apie 5 emocinio intelekto sritis:
1. Savivoka. Kaip tobulinti savivoką:
2. Savireguliacija reiškia gebėjimą tinkamai išreikšti emocijas. Tie, kurie nesiskundžia savireguliacija, paprastai geriau sprendžia konfliktus, pripažįsta savo klaidas ir yra lankstesni. Kaip tobulinti savireguliaciją:
3. Socialiniai įgūdžiai – dar vienas emocinio intelekto aspektas, leidžiantis rasti būdų, kaip efektyviai komunikuoti ir sąveikauti su kitais. Socialiniai įgūdžiai padeda užmegzti lengvesnius santykius tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Kaip tobulinti socialinius įgūdžius:
4. Empatija – tai gebėjimas suprasti, kaip jaučiasi kiti ir atitinkamai reaguoti. Ši sritis emociniam intelektui yra pati svarbiausia. Kaip tobulinti empatiją:
5. Motyvacija. Vidinė motyvacija reiškia, kad žmogų motyvuoja ne išorinis atlygis, toks kaip pinigai ir šlovė. Šie žmonės turi aistrą siekti savo tikslų ir linkę turėti konkretų planą. Kaip tobulinti motyvaciją:
Aukšto emocinio intelekto privalumai
Toliau pateikiami keli emocinio intelekto panaudojimo darbo vietoje pavyzdžiai (Miller, 2020):
- Žmonės pagarbiai reiškia savo nuomonę, nebijodami įžeisti bendradarbių;
- Sveikinamos naujos iniciatyvos;
- Lankstumas;
- Darbuotojai kartu leidžia laiką kitoje aplinkoje;
- Aktyviai klausomasi;
- Darbuotojai drąsiai dalijasi savo problemomis.
Pratimas
Spustelėkite šią nuorodą ir išbandykite savo jėgas emocinio intelekto viktorinoje (anglų k.):
