Crew project

Paprastai dalykinių tinklų kūrimas (tinklaveika) aiškinamas kaip keitimasis informacija ir idėjomis tarp žmonių, turinčių bendrą profesiją arba tų pačių pomėgių, dažniausiai vykstantis neformalioje socialinėje aplinkoje. Šis procesas dažnai prasideda nuo vieno bendro dėmens, vienijančio visus dalyvius.

Dažniausiai tinklaveika suprantama trejopai, ir šis supratimas įvairuoja nuo labai rimto iki plevėsiško:

1. Didžiulės informacinės duomenų bazės sudarymo praktika, dažniausiai renkant vizitines korteles;
2. Galimybių susitikti ir užmegzti glaudžius asmeninius ryšius su žmonėmis, ypač iš verslo srities, paieška;
3. Šmirinėjimas dalykiniuose renginiuose be jokio aiškaus tikslo, išskyrus norą pasirodyti pačiam, paspoksoti į kitus ir paplepėti apie bet ką.

5 efektyvaus dalykinių tinklų kūrimo būdai

Tais pačiais dalykinės tinklaveikos principais galima vadovautis ir pristatant save darbo rinkoje. Svarbu mokėti pateikti save ir savo idėją taip, kad ją ne tik išgirstų, bet ir patikėtų. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai patenkama į aplinką, kurioje nėra jokių pristatyti ar supažindinti su kitais galinčių pažįstamų.

1. Būkite išrankūs. Kontaktų kokybė yra pirmoji ir pagrindinė profesinės sėkmės prielaida. Veiksmingo dalykinio tinklo kūrimas prasideda nuo to, kiek išrankiai atsirenkami nauji pažįstami. Verta ieškoti savo sritį gerai išmanančių, pozityviai nusiteikusių, palaikančių žmonių. Prasmingiems santykiams sukurti reikia laiko, tad būtina apsišarvuoti kantrybe.
2. Žinokite savo prisistatymo tikslą ir tikėkite juo. Nesvarbu, kokia būtų pokalbio tema – trumpas prisistatymas kitam asmeniui, būsimam darbdaviui ar kalba prieš auditoriją – svarbu suprasti savo kaip kalbėtojo tikslą. Nuoširdžiai atsakykite, ko siekiate savo žinute: įtikinti, informuoti ar tiesiog pralinksminti?

Kiekvieno prisistatymo tikslas turėtų būti labai aiškus: pavyzdžiui, sudaryti darbo sutartį, sutarti svarbų susitikimą, prisistatyti sprendimus priimančiam asmeniui ir pan. Ir pasiekti šį tikslą reikia per tam tikrą apibrėžtą laiką, pvz. 1–2 minutes. Kad būtų lengviau tai padaryti, būtina gerai išmanyti temą ir pasitikėti savo žiniomis.

Puikus temos išmanymas suteikia kalbėtojui pasitikėjimo savimi ir padeda užmegzti ryšį su auditorija. Būdami nuoširdūs, aiškiai parodydami, kas ir kodėl jums svarbu, ir neslėpdami savo užsidegimo, galite tikėtis tokio pat klausančiųjų atsakymo.

3. Susikoncentruokite į savo klausančiųjų poreikius. Visada turėkite omenyje, ko reikia jūsų klausančiajam ir ką jis nori sužinoti, o ne tai, ką jūs galite jam pasakyti.

Pristatant save ar savo idėją taip pat reikia koncentruotis į klausančiųjų reakcijas ir atitinkamai į jas reaguoti. Labai svarbu šypsotis ir palaikyti akių kontaktą – nors tai skamba pernelyg paprastai, stebėtinai daug žmonių negali to padaryti. Jei šypsotės ir užmezgate akių kontaktą, vadinasi, užmezgate tarpusavio ryšį. Tai padeda jaustis ne taip nervingai, nes pokalbis vyksta su kitu asmeniu, o ne su nepažįstamuoju.

4. Išnaudokite ne tik balsą, bet ir kūno kalbą. Ištartas žodis nėra pati veiksmingiausia komunikacijos priemonė, nes atliepia tik vieną iš penkių auditorijos pojūčių. Tačiau tinkamai išnaudojamas balso tembras gali padėti pastiprinti ištarto žodžio siunčiamą žinutę. Keičiant kalbos tempą, naudojant įvairaus aukščio balso toną, balsas tampa įdomesnis ir labiau patraukia klausytojų dėmesį.

Kitas svarbus dalykas, kurį patvirtina ir tyrimai, yra tas, kad daugiau nei 3/4 bendravimo vyksta neverbaliniu būdu. Tai reiškia, kad žinutei perteikti labai svarbus ne tik balso tonas, bet ir kūno kalba. Nedėkite rankų už nugaros ir nesusikiškite jų į kišenes. Judėkite natūraliai, naudokite gestus, bylojančius apie atvirumą ir pasitikėjimą savimi.

5. Papasakokite istoriją. Žmogui būdinga bendrauti, nesvarbu, kokiai kultūrai jis priklausytų. O palaikyti bendravimą ir užmegzti emocinį ryšį ypač padeda pasakojimai. Gebėjimas užmegzti su klausančiuoju empatišką ryšį – jau pusė kelio į sėkmingus santykius.

Istorijų pasakojimai ne tik padeda atkreipti ir išlaikyti dėmesį, bet ir padidina gebėjimą įsiminti svarbius dalykus. Kiekvieną pranešimą ar prisistatymą galima pradėti nuo istorijos arba, dar geriau, – padaryti, kad kiekvienas pranešimas ar prisistatymas pats būtų istorija.

Norint įtikinamai papasakoti istoriją, būtina naudoti bent vieną iš dviejų pagrindinių gero pasakojimo sudedamųjų. Pirma, dėmesys turi būti sutelktas į veikėjus – žmones (save patį, šeimos narį, kaimyną, viršininką ir kt.), o ne daiktus, duomenis ir objektus. Antra, pasakojimas turi būti dinamiškas, su aiškia pradžia, siužeto vingiais ir (geriausia) netikėta pabaiga.