Virtualios tapatybės kūrimas, valdymas ir padariniai

Tapatybė iš esmės yra tai, kas mes esame ir kuo prisistatome internetiniame tinklaraštyje, tinklalapyje ar socialinių tinklų svetainėje, kad sudarytume tam tikrą įspūdį. Tam reikia tikslingai parinkto teksto, paveikslėlių, grafikos ir garso įrašų. Tai daroma neatsitiktinai – internetinis pasaulis reikalauja įsirašyti, kad egzistuotum. Taigi, profiliai suteikia galimybę susidaryti tam tikrą įspūdį per kalbą, vaizdus ir mediją.

2018 m. Davose vykusiame Pasaulio ekonomikos forumo metiniame susitikime buvo sutarta dėl pirminių penkių elementų rinkinio, kurį turi atitikti gera tapatybė:

  1. Atitinka paskirtį. Gera skaitmeninė tapatybė sukuria pasitikėjimą, kad asmuo iš tikrųjų yra tas, kuo dedasi esąs, suteikia jam galimybę naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ir (ar) teisėtai pagrįsti savo teisę į prieigą prie paslaugų;
  2. Įtraukia. Įtraukioji tapatybė suteikia galimybę visiems norintiems susikurti ir naudoti skaitmeninę tapatybę, išvengiant tiek diskriminavimo dėl savo tapatybės duomenų, tiek galimybės būti neprileistiems prie autentifikavimo procesų;
  3. Naudinga skaitmeninė tapatybė suteikia prieigą prie daugybės naudingų paslaugų ir sąveikų, tokią tapatybę lengva nustatyti ir ja naudotis;
  4. Siūlo pasirinkti. Asmenys gali pasirinkti, kada matys, kaip sistemos naudoja jų duomenis, taip pat ir tai, kokiais duomenimis, su kuo ir kiek laiko dalinsis bendraudami;
  5. Saugumas apima asmenų, organizacijų, įrenginių ir infrastruktūros apsaugą nuo tapatybės vagystės, neteisėto dalijimosi duomenimis ir žmogaus teisių pažeidimų.
 

Penki geros tapatybės elementai


Šaltinis: Insight Report – Identity in a Digital World A new chapter in the social contract. World Economic Forum (Sep 2018)
http://www3.weforum.org/docs/WEF_INSIGHT_REPORT_Digital%20Identity.pdf

 

Jei įvestumėte į „Google“ savo vardą, ką rastumėte?

Turint omenyje, kad tapatybė internete nėra tokia pati, kaip tapatybė realiame pasaulyje, nes asmens savybės internete skiriasi nuo turimų fiziniame pasaulyje?

Kalbame apie skaitmeninio pėdsako idėją. Skaitmeninis pėdsakas reiškia asmeninės ir profesinės informacijos pėdsakus, paliktus internetiniuose tinkluose – tiek tyčia, tiek netyčia. Kartais galima išgirsti patarimų neskelbti nieko, ko nenorite, kad kas nors matytų. Įžvalgu. Tačiau taip pat pagalvokite, ką norėtumėte parodyti ateities kartoms.

Iš esmės, skelbiant medžiagą internete, atsisakoma jos kontrolės, todėl norisi būti tikram, kad ji nepakenks reputacijai ar patikimumui. Net vėliau nusprendus šią medžiagą ištrinti, nėra jokios garantijos, kad jos kas nors nenukopijavo ar nepasidalino be skelbėjo žinios. Deja, yra žmonių, kurie mėgaujasi patyčiomis iš kitų skaitmeninėje erdvėje arba kurie pasinaudoja kitais asmenimis, jei tik pasitaiko proga.

 

Ką reikia žinoti apie internetinės tapatybės kūrimo ir apsaugos procedūrą ieškantiems darbo?

Yra daugybė būdų, kaip naudotis internetine socialine žiniasklaida ieškant darbo, įskaitant:

  1. Socialinių tinklų svetaines, tokias kaip „Facebook“, „Twitter“ ir „LinkedIn“;
  2. Dalyvavimą internetiniuose forumuose ir diskusijose;
  3. Asmeninio tinklaraščio kūrimą.

Dalyvaujant socialiniuose tinkluose visada pravartu save pateikti profesionaliai. Taip pat svarbu saugoti savo asmeninę informaciją.

Keli pagrindiniai patarimai, kuriuos reikia atsiminti būnant prisijungus:

  1. Internetas yra vieša erdvė. Skelbdami asmeninę informaciją internete, atsisakote savo teisės į privatumą;
  2. Internetinis turinys gali būti nuolatinis – kas ieško, tas jį randa, tad informacija gali pasiekti daug žmonių, taip pat atskleisti jūsų buvimo vietą;
  3. Teikdami informaciją, įsitikinkite, kad žinote, kaip ji bus naudojama;
  4. Neskelbtiną ar konfidencialią informaciją pateikite tik saugiose svetainėse;
  5. Protingai naudokitės socialiniais tinklais; pritaikykite savo privatumo nustatymus pagal savo poreikius;
  6. Nepaisant visų persergėjimų, nebijokite jungtis prie interneto ir bendrauti!

 

Kas yra profesinė tapatybė?

Šių dienų darbdaviai nori sužinoti, ką jie pasamdė. Daugelis jų tikrina potencialių darbuotojų socialinę mediją. Socialinių tinklų svetainės – geras būdas skleisti informaciją savo pomėgius, įgūdžius ir darbo poreikį. Remiantis 2017 m. apklausa, 70 proc. darbdavių naudoja socialinę mediją, norėdami patikrinti kandidatus, prieš priimdami juos į darbą. Be to, 69 proc. darbdavių, norėdami patikrinti kandidatus, naudoja internetines paieškos sistemas, tokias kaip „Google“, „Yahoo“ ir „Bing“. Tad kurkite ir tvarkykite savo viešus internetinius profilius taip, kad potencialūs darbdaviai juose rastų teigiamos ir profesionalios informacijos – tai ypač svarbu, kai ieškote darbo.

„Facebook“, „LinkedIn“, „Twitter“, „Pinterest“ (ir visos kitos internetinės bendruomenės) gali būti puikūs įrankiai tinklams kurti, informaciniams ištekliams ieškoti, asmeniniams ar profesiniams interesams viešinti, tačiau tik tuo atveju, jei jie naudojami protingai ir sąmoningai. Pirmasis įspūdis susiformuoja dar net fiziškai nesusitikus. Posakis „reputacija bėga pirma“ turi pagrindo – įspūdis apie asmens reputaciją šiandien dažnai susidaromas internete pirmiau, negu įvyksta asmeninis susitikimas ir pokalbis.

Nepamirškite, kad internetinės reputacijos valdymas yra viena iš tų sričių, kuria reikia pradėti rūpintis gerokai anksčiau, nei jos iš tikrųjų prireikia.

5 populiariausi patarimai ir gudrybės

  1. Pasigūgklinkite apie save. Gali pasirodyti tuščias laiko švaistymas, bet šiuo atveju turite pasiteisinimą – jums reikia žinoti, ką žmonės mato, kai ieško informacijos apie jus;
  2. Ištrinkite tai, ko nenaudojate. Suraskite visus senus savo profilius, visas nenaudojamas paskyras, ir be gailesčio juos ištrinkite;
  3. Atminkite, kad „Google“ paieškos rezultatų yra daugiau nei vienas puslapis. Perverskite kaip įmanoma daugiau paieškos puslapių, kad nepraleistumėte ko nors svarbaus;
  4. Atlikite generalinį savo istorijos valymą. Tai užtruks, bet verta: eikite per savo „Twitter“, „Instagram“, „Facebook“ paskyras ir patikrinkite kiekvieną įrašą. Ištrinkite viską, kas gali jus pateikti ne kokioje šviesoje;
  5. Atsikratykite įrodymų. Pašalinkite visas nuotraukas, kuriose ne kaip atrodote, ir paprašykite draugų padaryti tą patį.

 

Kas toliau?

Pagalvokite, ką skelbiate. Štai sugaišote marias laiko, valydami savo skaitmeninius pėdsakus. Nepaleiskite viso gerojo įdirbio niekais, grįždami prie senų įpročių ir akylai vertinkite turinį, kuriuo dalinatės viešai.

Susiveržk diržus

Tokiose platformose kaip „Facebook“ būtinai sugriežtinkite saugumo nustatymus, kad jus galėtų matyti tik draugai.

Būkite atsargūs, paspausdami mygtuką „Pridėti“

Visi mes mėgstame naujus „Facebook“ draugus ar sekėjus „Twitter“, tačiau reikia būti atsargiems. Kartais neprotinga į savo socialinės medijos ratą įtraukti kolegų ar dėstytojų. Visada geriau išsaugoti savo privatų gyvenimą.

Kurkite šaunų turinį

Skelbkite tai, kas leidžia jums gerai atrodyti ir tampa vertinga jūsų skaitmeninio pėdsako dalimi. Jei jūsų viršininkas naudojasi „Facebook“, tegul pamato nuotraukų albumą iš jūsų savanorystės bendruomenėje. Jei socialiniais tinklais dar nesinaudojate – profesionalams skirtas „LinkedIn“ yra puikus būdas pademonstruoti viską, ką šaunaus veikiate. Profilis šiame socialiniame tinkle gali atstoti internetinį CV.