Kas yra minkštieji įgūdžiai? Minkštieji arba socialiniai įgūdžiai, dar vadinami netechniniais įgūdžiais, reiškia asmeninių savybių ir bendravimo įgūdžių derinį, kuris suteikia asmeniui galimybę prisitaikyti prie socialinės aplinkos. Šie įgūdžiai taip pat apima asmenines vertybes, kurios lemia, kiek žmogus sugeba dirbti su kitais. Efektyvus bendravimas, lyderystė, gebėjimai spręsti problemas, kritinis mąstymas, iniciatyvumas ir motyvacija yra vieni […]
Read More

Pristatymo įgūdžiai
Pristatymas, dar vadinamas prezentacija, yra tam tikra komunikacijos forma, kai auditorijai stengiamės perteikti savo žinias, įsitikinimus, vertinimus konkrečia tema ir (ar) pateikiame duomenų analizės ar tyrimo rezultatus ir pan. Pristatymo įgūdžių gali reikėti įvairiose situacijose: tiek kalbantis su nedidele grupe, tiek kreipiantis į didelę auditoriją ar susirinkimo dalyvius. Pristatymo tikslai ir pateikimas gali skirtis. Pavyzdžiui, […]
Read More
Gebėjimas įtikinti
Gebėjimas įtikinti – tai minkštasis įgūdis, leidžiantis įtikinti kitą asmenį atlikti pageidaujamą veiksmą arba sutikti su konkrečia idėja. Gebėjimas įtikinti glaudžiai susijęs su įtakos sąvoka. Tai žmogaus gebėjimas paveikti, formuoti, keisti kitų žmonių nuomones, elgesį ar veiksmus, nebūtinai turint jiems formalios valdžios. Kitaip tariant, įtaka yra minkštoji, arba asmeninė galia, nepriklausanti nuo pozicinės galios. Įtikinėjimo […]
Read More
Neverbalinė komunikacija: kūno kalbos skaitymas
29 % žmonių naują informaciją priima ir mokosi matydami (vadinamieji vizualikai), 34 % mokosi klausydami (auditorikai), o 37 % – per judesį ir lytėjimą (kinestetikai). Bendraudamas su kitais, žmogus nesąmoningai nuolat siunčia ir gauna bežodžius signalus. Visi neverbalinis elgesys – žmogaus gestai, jo laikysena, balso tonas, akių kontaktas – siunčia stiprią žinią. Ji gali raminti, […]
Read More
Aktyvus klausymasis
Aktyvus klausymasis – tai procesas, kurio metu asmuo gauna kito asmens ar grupės siunčiamą informaciją. Šiame termine vartojamas žodis aktyvus reiškia visišką susitelkimą į tai, kas sakoma, dėmesingai sekant pokalbį, nepertraukiant ir bandant suprasti kalbantįjį. Aktyviai klausomasi pasitelkiant visus pojūčius ir visą dėmesį skiriant tik kalbėtojui. Tačiau ne mažiau svarbu, kad kalbėtojas matytų ir aktyviai […]
Read More
Aiškus informacijos pateikimas
Aiškumas – viena iš esminių efektyvaus bendravimo sudedamųjų, jis reiškia loginį minčių nuoseklumą ir tinkamų žodžių pasirinkimą. Kai klausytojams sunku suprasti kalbėtoją, jie galiausiai jį ignoruoja. Aiškiai komunikacijai reikia: kalbėti prasmingus dalykus, įsitikinti, kad kitas supranta, kas sakoma, pačiam suprasti, ką sako kitas, kalbėti trumpais, tiesioginiais sakiniais, vengti profesinio žargono (pvz., „skečas“, „jūzeris“ ir pan.), […]
Read More
Emocijų kontrolė ir streso valdymas
Tarpusavio bendravimo (interpersonaliniai) įgūdžiai – tai elgesio modeliai ir taktika, kuriuos žmogus naudoja siekdamas efektyviai bendrauti su kitais tiek individualiai, tiek grupėje. Jie apima tokius bendravimo įgūdžius kaip klausymas ir efektyvus kalbėjimas, gebėjimas kontroliuoti ir valdyti savo emocijas. Tarpusavio bendravimas labai priklauso nuo emocinio intelekto. Anot elgsenos mokslininko Danielio Golemano, emocinis intelektas susideda iš kelių […]
Read More