Crew project

Kas yra minkštieji įgūdžiai? Minkštieji arba socialiniai įgūdžiai, dar vadinami netechniniais įgūdžiais, reiškia asmeninių savybių ir bendravimo įgūdžių derinį, kuris suteikia asmeniui galimybę prisitaikyti prie socialinės aplinkos. Šie įgūdžiai taip pat apima asmenines vertybes, kurios lemia, kiek žmogus sugeba dirbti su kitais. Efektyvus bendravimas, lyderystė, gebėjimai spręsti problemas, kritinis mąstymas, iniciatyvumas ir motyvacija yra vieni […]

Pristatymas, dar vadinamas prezentacija, yra tam tikra komunikacijos forma, kai auditorijai stengiamės perteikti savo žinias, įsitikinimus, vertinimus konkrečia tema ir (ar) pateikiame duomenų analizės ar tyrimo rezultatus ir pan. Pristatymo įgūdžių gali reikėti įvairiose situacijose: tiek kalbantis su nedidele grupe, tiek kreipiantis į didelę auditoriją ar susirinkimo dalyvius. Pristatymo tikslai ir pateikimas gali skirtis. Pavyzdžiui, […]

Gebėjimas įtikinti – tai minkštasis įgūdis, leidžiantis įtikinti kitą asmenį atlikti pageidaujamą veiksmą arba sutikti su konkrečia idėja. Gebėjimas įtikinti glaudžiai susijęs su įtakos sąvoka. Tai žmogaus gebėjimas paveikti, formuoti, keisti kitų žmonių nuomones, elgesį ar veiksmus, nebūtinai turint jiems formalios valdžios. Kitaip tariant, įtaka yra minkštoji, arba asmeninė galia, nepriklausanti nuo pozicinės galios. Įtikinėjimo […]

29 % žmonių naują informaciją priima ir mokosi matydami (vadinamieji vizualikai), 34 % mokosi klausydami (auditorikai), o 37 % – per judesį ir lytėjimą (kinestetikai). Bendraudamas su kitais, žmogus nesąmoningai nuolat siunčia ir gauna bežodžius signalus. Visi neverbalinis elgesys – žmogaus gestai, jo laikysena, balso tonas, akių kontaktas – siunčia stiprią žinią. Ji gali raminti, […]

Aktyvus klausymasis – tai procesas, kurio metu asmuo gauna kito asmens ar grupės siunčiamą informaciją. Šiame termine vartojamas žodis aktyvus reiškia visišką susitelkimą į tai, kas sakoma, dėmesingai sekant pokalbį, nepertraukiant ir bandant suprasti kalbantįjį. Aktyviai klausomasi pasitelkiant visus pojūčius ir visą dėmesį skiriant tik kalbėtojui. Tačiau ne mažiau svarbu, kad kalbėtojas matytų ir aktyviai […]

Aiškumas – viena iš esminių efektyvaus bendravimo sudedamųjų, jis reiškia loginį minčių nuoseklumą ir tinkamų žodžių pasirinkimą. Kai klausytojams sunku suprasti kalbėtoją, jie galiausiai jį ignoruoja. Aiškiai komunikacijai reikia: kalbėti prasmingus dalykus, įsitikinti, kad kitas supranta, kas sakoma, pačiam suprasti, ką sako kitas, kalbėti trumpais, tiesioginiais sakiniais, vengti profesinio žargono (pvz., „skečas“, „jūzeris“ ir pan.), […]

Tarpusavio bendravimo (interpersonaliniai) įgūdžiai – tai elgesio modeliai ir taktika, kuriuos žmogus naudoja siekdamas efektyviai bendrauti su kitais tiek individualiai, tiek grupėje. Jie apima tokius bendravimo įgūdžius kaip klausymas ir efektyvus kalbėjimas, gebėjimas kontroliuoti ir valdyti savo emocijas. Tarpusavio bendravimas labai priklauso nuo emocinio intelekto. Anot elgsenos mokslininko Danielio Golemano, emocinis intelektas susideda iš kelių […]

Kūrybinio mąstymo įgūdžių lavinimas – itin svarbi gyvenimo dalis, nesvarbu, kokioje srityje bedirbtumėte. Anot Alves ir kt. (2005), kūrybiškumą galima apibūdinti kaip idėjų generavimą. Inovacijos reiškia šių idėjų pavertimą nauju produktu ar paslauga, kurią kas nors gali nusipirkti ar panaudoti. Kita vertus, Amabile (1998) apibrėžia tris svarbias kūrybiškumo dedamąsias: kompetenciją, kūrybinio mąstymo įgūdžius ir motyvaciją. […]

Kiek žmogaus gyvenimas, veikla ir sprendimai priklauso nuo jo paties? Tiek, kiek jis pats tinkamai tvarko savo gyvenimą (dr. Janina Radvilė, PMP, 2017). Nepaisant daugybės egzistuojančių apibūdinimų, strateginį asmeninės karjeros planavimą geriausiai apibrėžia įvardinimas, kad tai yra nuoseklių žingsnių procesas, kurio metu:1) nustatomi tikslai,2) parengiamas veiksmų planas šiems tikslams pasiekti,3) numatomos / įvertinamos galimos rizikos. […]

Sąvoka „patirti spaudimą“ paprastai vartojama kalbant apie profesinę veiklą, tačiau ją galima pritaikyti ir asmeniniam gyvenimui. Patirti spaudimą dažniausiai tenka tada, kai užduočiai atlikti trūksta kompetencijos ar žinių (Bigelow, 2019). Norint atlaikyti šį spaudimą, reikia efektyviai valdyti emocijas, kad jausmai, tokie kaip nerimas ir (ar) pyktis nesutrukdytų įgyvendinti planų.   Nepaisant sunkumų, kuriuos sukelia darbas […]

Savo stipriųjų pusių išmanymas yra svarbiausia, ką žmogus turi žinoti apie save. (Peter F. Drucker, vadybos konsultantas) Grįžtamasis ryšys su savimi pačiu Grįžtamasis ryšys tikriausiai yra vienas sunkiausių ir jautriausių tarpasmeninio bendravimo procesų. Pasak knygos „The Decision Book“ bendraautorių Mikaelio Krogeruso ir Romano Tchappelerio, lengva įskaudinti žmones kritikuojant, bet melagingi komplimentai taip pat nenaudingi. Komplimentai […]

Mentoryste vadinamas nesavanaudiškas ryšys tarp vyresnio amžiaus ar labiau prityrusio asmens (mentoriaus), kuris teikia patarimus, konsultacijas, palaiko psichologiškai ir kitaip padeda tobulėti, ir mentuojamojo – paprastai jaunesnio amžiumi ar mažiau profesinės patirties turinčio asmens (Eby, 1997). Žemos kvalifikacijos suaugusiesiems mentorystė gali duoti daug naudos, pavyzdžiui, pagerinti tarpusavio santykius, bendravimo įgūdžius ir lankstumą (CEDEFOP, 2021). Mentorystės […]

Įgalinimas pirmiausia siejamas su individualiais tikslais (pvz., išsiugdyti gebėjimus, autonomiją, kontrolę ir išmokti efektyviai veikti) ir yra asmeninio tobulėjimo procesas (Hansson ir Björkman, 2005). Be to, jis apibrėžiamas kaip procesas, kurio metu žmonės įgyja didesnę sprendimų ir veiksmų kontrolę, išsikelia naujų tikslų, sugalvoja metodų ir strategijų tiems tikslams pasiekti, taip pat imasi tam būtinų konkrečių […]

Lankstus mąstymas – tai gebėjimas pakeisti mąstymo ar dėmesio kryptį, reaguojant į pasikeitusias taisykles arba naujas ir netikėtas situacijas. Lankstus mąstymas dar vadinamas psichikos arba kognityviniu lankstumu. Apibendrintai tariant, tai yra gebėjimas pritaikyti savo elgesį prie dabarties akimirkos, priklausomai nuo situacijos ir joje veikiančių žmonių. Tai prieštarauja sustabarėjusiam mąstymui, kai individas nesugeba pakeisti to, ką […]

Kreipkite dėmesį į smulkmenas. Jos virsta dideliais dalykais. Jocko Willink   Kritinis stebėjimas – tai gebėjimas pastebėti arba analizuojant surasti subtilias detales, kurios leidžia geriau taktiškai manevruoti situacijoje. Stebėjimo įgūdžiai leidžia susirinkti informaciją apie objektus, įvykius, požiūrius ir reiškinius, panaudojant tam vieną ar kelis pojūčius, – taip sukuriamas pagrindas efektyviai ir rezultatyviai komunikacijai. Kritinis stebėjimas […]

Iš anglų kalbos atėjusi metafora „mąstyti už dėžės ribų“ (angl. thinking out-of-the box) paprastai reiškia problemų sprendimą naujais, novatoriškais būdais, sudėtingų situacijų permąstymą iš esmės ir iš įvairių požiūrio taškų, atsižvelgiant į keletą konkrečių sąlygų. Mąstyti už metaforinės dėžės ribų – sudėtinga, ypač dėl to, kad žmonės yra įpročių varžomos būtybės ir dauguma jų teikia […]

Kritinis mąstymas – tai gebėjimas įvertinti informaciją ir nustatyti, ar ji teisinga, ar klaidinga. Kritiškai mąstyti apie iššūkį ar problemą reiškia būti atviram alternatyviems sprendimo būdams ir visus juos apsvarstyti. Šiais laikais kritinis mąstymas apibrėžiamas kaip gebėjimas aiškiai ir racionaliai mąstyti, priimant gerai apgalvotus, logika ir argumentais grįstus sprendimus. Kritiški mąstytojai identifikuoja, analizuoja ir sprendžia […]

Imlumas suprantamas kaip atvirumas naujoms idėjoms ar pokyčiams. Jei asmuo reaguoja į kitų žmonių pasiūlymus ir nesiekia primesti savo veikimo būdų, jis ne tik imlus, bet ir lankstus. Imlūs asmenys labiau linkę fiziškai sąveikauti su priešinga nuomone. Pavyzdžiui, neperjungia televizijos kanalo, kai kalba priešingai stovyklai atstovaujantis politinis kandidatas arba, užuot atsistoję ir išėję, toliau palaiko […]

Diskusija reiškia nuodugnų temos išnagrinėjimą, siekiant prieiti prie išvados. Jeigu diskutuojama keliese, tai vadinama grupine diskusija. Jos metu dalyviai apsikeičia idėjomis konkrečia tema. Grupinės diskusijos metodas gali būti taikomas ir norint gauti kokybinių duomenų ar atliekant kokybinius tyrimus. Tuo tarpu bendradarbiavimas suprantamas kaip žmonių iš skirtingos aplinkos apjungimas ir sutelkimas bendram tikslui. Gebėjimas diskutuoti ir […]

Vidinė komunikacija – tai veikla, kuria siekiama veiksmingo organizacijos dalyvių bendravimo. Jos apimtis priklauso nuo organizacijos ir ją vykdančio asmens ir gali įvairuoti nuo informacinių pranešimų ir kampanijų kūrimo bei pristatymo vadovybės vardu iki abipusio dialogo palengvinimo ir organizacijos dalyvių bendravimo įgūdžių ugdymo (Wikipedia, 2021). Vidinę komunikaciją valdymo komunikacijos ir viešųjų ryšių tyrėjai bei praktikai […]

Autonomija seniai laikoma svarbia profesinės veiklos sudedamąja. Tradiciškai ji  suvokiama kaip mastas, kuriuo individas ar profesinė grupė pajėgi kontroliuoti darbe priimamus sprendimus ir panaudoti turimas žinias (VanHeuvelen, 2020). Darbo autonomija – tai darbuotojams suteikiama laisvė priimti sprendimus dėl darbo ir patiems tuos darbus planuotis (Hussain ir Gulzar, 2019). Laikoma, kad būdami autonomiški, darbuotojai noriau deda […]

Gyvename tokiu metu, kai visi gali lengviau nei bet kada išsakyti savo nuomonę, ypač socialiniuose tinkluose. Tačiau kyla klausimas, ar galimybė laisvai reikšti savo idėjas daro žmones tolerantiškesniais ir padeda gerbti kitokią nuomonę? Žodis pagarba kilęs iš lotyniško žodžio respectus , kuris reiškia dėmesį ar dėmesingumą. Apibrėžimas pagarbą apibūdina kaip „aukštą įvertinimą, pripažinimą arba skaitymąsi […]

Pastaraisiais metais dėl didėjančios imigracijos, kultūrinių mainų ir kosmopolitizmo įvairovė tapo labai populiari tema. Sąvokos „įvairovė“ esmę būtų galima trumpai nusakyti vienu žodžiu – skirtumai; kiekvienas iš mūsų gyvename turtingoje ir nesibaigiančioje žmonių įvairovėje. Gebėjimas suvokti ir priimti įvairovę – naujai gimęs įgūdis. Jis būtinas norint gyventi ir dirbti tokiame pasaulyje kaip mūsų. Šį įgūdį […]

Kalbant apie asmenį, sąvoka patikimumas reiškia ne tik gebėjimą padaryti tai, kas buvo pažadėta, bet ir gebėjimą pažvelgti į vykdomą užduotį plačiau, siekiant kuo geriau ją atlikti. Patikimumas reikalauja įvairių asmeninių savybių, įskaitant organizacinius, savidrausmės ir savikontrolės įgūdžius. Dvi pagrindinės patikimumo sudedamosios yra organizuotumas ir efektyvus laiko valdymas. Norint tinkamai paskirstyti užduotis ir laiką, būtina […]

Paprastai dalykinių tinklų kūrimas (tinklaveika) aiškinamas kaip keitimasis informacija ir idėjomis tarp žmonių, turinčių bendrą profesiją arba tų pačių pomėgių, dažniausiai vykstantis neformalioje socialinėje aplinkoje. Šis procesas dažnai prasideda nuo vieno bendro dėmens, vienijančio visus dalyvius. Dažniausiai tinklaveika suprantama trejopai, ir šis supratimas įvairuoja nuo labai rimto iki plevėsiško: Didžiulės informacinės duomenų bazės sudarymo praktika, […]